ForumPortalliGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Kriminalistike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 130
Age : 31
Location : Gjilan
Registration date : 11/10/2007

MesazhTitulli: Kriminalistike   06.06.08 3:05

KRIMINALISTIKĖ

-Ēka ėshtė Kriminalistika-ėshtė disciplinė shkencore e cila mbron shoqėrinė nga kriminaliteti,studion dhe i pėrpunon metodat dhe mjetet teknike pėr gjėrmimin,fiksimin dhe kryerjen e provave me qėllim tė zbulimit ,hetimit dhe gjykimit dhe parandalimit tė veprave penale.
- Metodat e identifikimit nė kriminalistikė janė:Teknike,Taktike dhe Metodike
-TEKNIKA E KRIMINALISTIKĖS-ėshtė degė e kriminalistikės e cila merret mė zbulimin,pėrsosjen e metodave mė tė pėrshtatshme tekniko-shkencore,pėr regjstrimin dhe identifikimin e personave,sigurimin dhe trajtimin material tė gjurmėve dhe lėndėve tė veprave penale.Teknika kriminalstike ndahet nė:regjistruese,hetimore dhe operative
--Teknika hetimore-studion regjistrimin e gjurmėve dhe sendeve materiale tė veprave penale.
-Teknika regjistruese- gjenė dhe pėrsos metodat dhe mjetet e pėrshtatshme shkencore pėr regjsitrimin dhe identifikimin tekniko-kriminalistike tė personave,kufomave,sendeve dhe gjurmėve.
-Fazat e teknikės kriminalistike-Etike,Mistike,Ligjore dhe e ebindjes sė lirė.
-Taktika kriminalistike-
-Metodika kriminalistike-shfrytėzon mjetet m teknikės kriminalistike dhe rekomandimet taktike me qėllim tė zbulimit dhe sqarimit tė veprave penale veē e veē.
-ADN-ėshtė mėtoda mė e suksesshme pėr arsye se idėntifikon personin nė bazė tė gjurmėve gjenetike sepse molekulat e ADN-sė janė tė vetmet molekula qė kanė aftėsi tė riprodhojnė vetveten.Ato bazohen nė faktin se asnjė qenie njerqzore nuk ka trashegimi tė njėjtė gjenetike.
-ALIBIA-deklaratė e rrjeshme e kryesit tė veprės penale i cili mindohet ta fsheh krimin e bėrė,p.sh.dekalron se nuk ka qene ne vendin e ngjarjes.
-PROVA-ėshtė objekt i tė provuarit,tėrėsia e fakteve ,konstatimi i tė cilave ėshtė i nevojshėm pėr zgjidhjen e drejtė tė njė ēėshtjeje penale.
-Pyetjet e “arta” tė Kriminalistikės janė:Ēka?,Kush?,Kur?,Ku?,Si?,Me ēka?,Pse?,Kėnd ose ēka?,Me kė?
-Dispozitat procedurale caktojnė rregullat pėr mėnyrėn e ushtrimit tė ndjekjes penale,hetimit dhe gjykimit si dhe ekzekutimit tė vendimeve gjyqėsore.
-Bahkėpunimi juridik ndėrkombėtar mbėshtetet nė 4 konventa:K.e Ekstradimit,e Ndihmės juridike nė fushėn penale,e transmetimit tė procedurave represive,e transferimit tė personave tė dėnuar.
-GALVANOMETRI-regjitron reflekset psiko-kalvanike.shtypjen e gjakut,pulsin frymėmarrjen etj.
-OKSIHEMOGRAFI-pėrdoret pėr regjistrimin e arritjes sė oksigjenit nė gjak.
-AUTONOGRAFIA & TENOGRAFIA-regjstron rekasionet motorike
-Teknika Operative-ėshtė degė e teknikės kriminalistike e cila zhvillon metodat dhe mjete bashkėkohore tė cilat zbatohen nė punėt operative me qėllim tė mbledhjes dhe sigurimit tė gjurmėve qė ndihmojnė nė zbulimin dhe sqarimin e veprės penale.
-Policia gjyqėsore-tėrėsi e organeve tė shtetit veprimtaria e tė cilave synon tė siguroj kushtet pėr ushtrimin e ndjekjes sė veprave penale.
-Genjėshtarėt patologjik (mitomanėt, pseudologjia phantastica)- kanė njė imagjinatė tė gjallė dhe tė bujshme dhe kėto i tregojnė si realitet. Jo rrallė gėnjėshtarėt (konfabulatoret) nga njėra anė e dinė se gėnjejnė ndėrsa nė anėn tjetėr beson nė gėnjeshtrėn e tij si tė vėrtetė.
-Delikte-Akte individuale me tė cilat shkelen normat e sė drejtės
-Shkaqet e kriminalitetit-te jashtėm dhe tė brendshėm
1.Tė jashtėm ( ambientale ose shkaqet sociologjike)-kriza ekonomike,papunėsia,kriza ekonomike,banimi,varfėria,pasuria,politike
fetare,racore nacionale,ndikimet kulturore dhe konfliktet etj.
2.Tė brendshme-(faktorėt krimogjen) individuale (Kėtu vjen nė shprehje karakteri personit,temperamenti,qendrimi,motivi,shprehija,in teresi,implikimet shoqėrore,ideali,emocionet dhe vetitė e tjera nė bazė tė tė cilave krijohet karakteri i njė personaliteti.
-Kriminalistika preventive – domethėnia e saj ėshtė nė atė qė ajo mjetet dhe metodat i aplikon me qėllim tė shmangjes sė veprave penale qė tė mos vij te pasojat e padėshiruara.
Kriminalistika represive – eshte ngusht e lidhur me shkencen e procedures penalo juridike e cila qon kah ndjekja penale,por edhe nė tė gjitha fazat e ndjekjes penale dhe veprimtarinė e subjekteve te saj.
Format qė lajmrohen gjatė proceseven kriminalistike dallohen
Heuristikan
Kriminalistika silogjistiken
n Kriminalistika heuristike e paraqet veprėn penale si dukuri reale dhe njihet si zbuluese e veprės penale dhe kryesit.Ajo i shfrytėzon mjetet e vėzhgimit,shėnimeve,pėrvojės jetėsore,njohuritė nga shkencat tekniko natyrore,eksperimentimi etj.
Kriminalistika silogjistike gjithashtu paraqetn veprėn penale si dukuri reale por edhe si lėndė tė ndjekjes penale dhe drejtės penale.Kjo niset nga besueshmėria se personi i caktuar ėshtė kryes i veprės penale si dhe shqyrton nė mėnyrėn mė tė pėrsosur nxjerrjen e veprimeve dhe dėshmive nga procesi.Mjetet e kriminalistikės silogjistike janė kufizuar me rregullat e procedurės
-Parimet themelore tė Kriminalistikės
1. PARIMI I LIGJSHMĖRISĖ
2. PARIMI I SĖ VĖRTETĖS DHE OBJEKTIVITETIT
3. PARIMI I SHPEJTĖSISĖ DHE OPERATIVITETIT
4. PARIMI I PLANIFIKIMIT METODIK DHE TAKTIK
5. PARIMI I BAZUESHMĖRISĖ DHE QĖNDRUESHMĖRISĖ
6. PARIMI I KOORDINIMIT DHE BASHKEPUNIMIT
7. PARIMI I UDHĖHEQJES UNIKE
8. PARIMI I RUAJTJES SĖ SEKRETIT ZYRTAR
9. PARIMI I PROCEDURĖS PREVENTIVE
10. PARIMI I PROFESIONALIZIMIT DHE SPECIALIZIMIT
11. PARIMI I HUMANITETI NĖ PRANIMIN E AUTORIZIMEVE
12. PARIMI I MBROJTJES SĖ JETĖVE
-Pėrpunimi kriminalistik-Ligjet dhe rregullat e shkencės kriminalistike, masat dhe veprimet e parapara qėllimi i tė cilave ėshtė vėrtetimi i ekzistimit tė veprės penale dhe kryesit tė saj, me zbulimin dhe mbledhjen e fakteve juridike relevante me ndihmėn e tė cilave identifikohet dhe e bėnė qasjen te kryesi, dhe tregon lidhjen e pasojave nė mes veprimeve tė cilat i ka ndėrmarrė dhe pasojat, ēka nė fazat e mėtejme tė procedurės penale duhet tė shėrbejnė si bazė pėr marrjen e vendimeve penale tė drejta.

-Gjurmėt e veprave penale duhet kėrkuar nė:Vendin e ngjarjes kriminale,nė kryesin e veprės kriminale,nė viktimėn,nė sendet tė cilat janė pėrdorur gjatė kryėerjes sė veprės penal,nė vendet tė cilat kanė lidhje me veprėn penale.

-Ndarja e gjurmėve nė bazė tė rėndėsisė bėhet nė dy grupe:
1.Gjurmėt mbi tė cilat mundet direkt te kryhet identifikimi i kryesit.
2. Gjurmėt e tjera
3.-Ndarja klasike e gjurmėve: Gjurmėt e shenjave tė vijave papilare(gishtėrinjėve, pėllėmbės, shputave);
4.Gjurmėt e kėmbės (kėmbėt e zbathura, nė ēorapa ose nė kėpucė);
5.Gjurmėt e veturave (auto gumat etj.);
6.Gjurmėt e kafshėve (shenjat e kėmbės, thundrės, patkoi);
7.Gjurmėt e mobileve;
8.Gjurmėt e armėve (zjarrit dhe tė ftohta)
-“VENDI I NGJARJES” nėnkuptojmė secilin vend ku mund tė gjenden gjurmėt te cilat kanė dalė nė lidhje me :
~ PĖRGADITJEN
~ KRYERJEN
~ PASOJĖN
~ VEPRĖS PENALE OSE NGJARJES
Masat e sigurimit pėrfshijnė:

~ sigurimin e siperfaqes sė vendit tė ngjarjes (rrethekimin me litar, vendosjen e pengesave, shfrytėzimin e pengesave qė kanė qenė siē janė rrethojat, jarci, rrugėt, pastaj mbyllja e dyerve, vendosja e sigurimit etj.);

~ parandalimi i heqjes , dėmtimit, zhvendosjes apo fshehjes sė provave materiale

~ mbrojtjen e vendit te ngjarjes ne gjendjen natyrale te tij deri sa kjo gjendje nuk fotografohet, matet, skicohet dhe pėrshkruhet;
Me rastin e hyrjes nė vendin e ngjarjes duhet tė jemi tė kujdesshėm qė me kėtė rast tė mos na shkatėrrohen gjurmėt.
Duhet tė pėrpiqemi tė hyjmė dhe tė dalim rrugės sė njėjtė, ndėrsa gjurmėt pasuese eventuale nga ekipi inspektues nė menyrė precize tė shėnohen, si dhe te gjitha gjurmėt pėr tė cilat nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme vėrtetohet nga kush dhe prej nga rrjedhin.
Detyra e parė nė vendin e ngjarjes ėshtė qė ti ndihmohet tė lėnduarve nėse tregojnė shenja tė jetės.

-POLIGRAFI-ėshtė detektor i gėnjeshtrės
-INDICJET-(baza e dyshimit)janė –fakte qė tregojnė pėr ekzistimin e veprės penale dhe pėr lidhmėrinė e afėrt ose tė largėt tė kėsaj vepredhe njė personi.
-Indicjet ndahen nė:
1.Indicjet qė lindin para se tė jetė kryer vepra penale
2.Indicjet qė manifestohen me rastin e ekryerjes sė veprės penale
3.Indicjet qė manifestohen pas kryerjes sė veprės penale.
-RACIA-ėshtė aksion operativ i pėrgaditur mirė dhe i rrufeshėm.

-Evidenca “MOS”-ėshtė njėra ndėr evidencat kryesore e cila mbėshtetet nė punėn shumevjeēare duke u bazuar nė atė se kriminelėt profesionistė gjatė kryerjes sė veprave penale zakonisht atakojnė tė njėjtėt objekte dhe pėrdorin tė njėjten taktikė.

-ODOROLOGJIA-Identifikimi i personit nė bazė tė erės
-PSEUDOBALLAFAQIMI-Ballafaqimi i rrejshėm
-Pyetje Sugjestive(keshilluese,sugjeruese)
-Pyetje plotėsishtė disnjuktive(strikte,kėrkon pėrgjigje vetėm PO ose JO)
-Pyetje ekspektative(e pritshme)
-Pyetje deēizive ( me vendosmėri)
-Llojet e simulimeve-
1.Tė metat dhe sėmundjet krijohen me qėllim
2.Sėmundja ose tė metat ekzistojnė por manifestohen nė formė mė tė rėndė ose nė formė tjetėr.
3.Sėmundaj ose e meta nuk ekziston fare mirėpo paraqitet.
-CORPORA DELICTI-(Njohja e sendeve me tė cialt ėshtė kryer vepra)
-Krimet e luftės realizohen nė kėto mėnyra:
Me vrasjen e njerėzve nga popullsia civile,me keqtrajtime(vrasje,torturė,pėrdhunime,etj),me vrasjen e robėrve tė luftės,me shkatėrrimin e pasurisė private etj.
-Prova materiale tė vendit tė ngjarjes janė:
1.Objekte qė kanė shėrbyer si mjet pėr tė kryer krimin.
2.Objekte qė bartin mbi vete gjurmėt e krimit
3.Objekte tė tjera qė mund tė shėrbejnė si mjete pėr zbulimin e krimeve dhe fajtorėve
4.Objekte qė kanė qenė objekt i veprimeve kriminale tė tė pandehurit nė rastin konkret nė vrasje ėshtė viktima.
-Largėsia e qitjes pėrcaktohet si:qitje me puēitje.nga afėr dhe nga larg
-Qitje me puēitje-ėshtė ajo qitje kur gryka e tytės sė armės ndodhet e puthitur plotėsishtė me sipėrfaqen e objektit qė goditet.
Vetėvrasjet ndahen nė :akute dhe kronike,direkte dhe indirekte.
-Llojet e tjera tė vetėvrasjeve janė :vetėvrasja e dyfishtė,familjare,tendencioze,bilancore,recidive, altruistike,e kombinuar,e komlikuar etj.

-HEJLOSKOPIA-ėshtė metodė tek zbulimi i krimeve seksuale.”Hejloskopia” identifikon personat nė bazė tė gjurmėve tė buzėve ,duke e matur gjatėsinė,gejrėsinė,hapsirėn mes buzėve etj.

-Format e paraqitjes sė kriminaliteti ekonomik
1.Pėrvetėsimi i tepricave tė evidencuara,tė shkaktuara me pėrllogaritjen mesatare tė humbjeve tė lejuara nė mall dhe nė noramtiva tė prodhimit.
2.Pėrvetėsimi i tepricave tė pa evidencuara,tė shkaktuara me mashtrimin e kosnumuesve
3.Pėrvetėsimi i tepricave tė paevidencuara tė krijuara me afarizėm pėr llogari vetjake
4.Korrupsioni dhe keqpėrdorimi
5.Malverzimet e dobishme
6.Afarizmi i pandėrgjegjshėm

-TRASEOLOGJIA-studion gjurmėt qė ka lėnė objektet me njė strukturė tė jashtme tė caktuar.Detyrė themelore e saj ėshtė idnetifikimi ia tij objekti qė ka lėnė gjurmė si dh mėnyrn se si janė lėnė ato.
-DAKTILOSKOPIA-metodė studimi.krahasimi dhe klasifikimi i vijave papilare me qėllim identifikimi tė personave tė veprave penale,nė vazė tė karakteristikave individuale qė ekzistojnė nė viajt papilare tė lėkurės.
-KIROSKOPIA-studion gjurmėt e pėllėbės sė duarve
-BALISTIKA KRIMINALISTIKE- stdion metodat dhe mjetet tekniko shkencore pėr zbulimin,vlerėsimin dhe ekzaminimin e gjurmėve tė lėna nga armėt e zjarrit dhe municioni qė ėshtė pėrdoruru prej tyre.
-Balistika ndahet nė:tė jashtme dhe tė brendshme
-Balistika e jashtme-studion lėvizjet e predhės pasi tė dalė nga tyta,kur ndaj asaj predhe ushtron ndikim graviteti i tokės dhe rezistenca e ajrit.
-Balistika e brendshme-studion levizjet e predhės brenda tytės sė armės sė shtypur nag trysnia e gazrave dhe barutit.
-Balistika terminale-studion efektin e predhėsnė shenjėn e qėlluar,ndryshe quhet edhe balistika e cakut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
 
Kriminalistike
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: TE NDRYSHME :: Literaturė-
Kėrce tek: