ForumiPortalliGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista e AnėtarėveGrupet e AnėtarėveIdentifikohu
Kėrko
 
 

Display results as :
 
Rechercher Advanced Search
Tema Fundit
» Restoranti i shqiptarit nė Danimarkė, mė i miri nė botė
28.04.10 3:05 nga Admin

» Bėni dashuri pėr shėndet mė tė mirė
28.04.10 3:02 nga Admin

» YouTube mbush 5 vjec
28.04.10 2:51 nga Admin

» Blood Creek (2009) DVD RiP XviD
28.04.10 2:46 nga Admin

» Crazy on the Outside (2010)
28.04.10 2:36 nga Admin

» Death Race 2008
05.02.09 17:59 nga Admin

» Che ( 2008 )Ernesto "Che" Guevara
05.02.09 17:56 nga Admin

» 2008 - The Ruins
22.06.08 15:47 nga Admin

» 2008 - Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull
22.06.08 15:28 nga Admin

Keywords
themelore strike tere preambula mesazhe GRUAJA pare instalimi boten kosoves trafikut kriminalistike penologji eshte ylli Dergo kriminologji foto ndaj counter
Navigation
 Kreu
 Forumi
 Antarėt
 Profili
 Ndihmė
 Kėrko
Sondazh
Share | 
 

 Penologji

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji   06.06.08 1:09

Format e reagimit ndaj kriminalitetit
Reagimi privat
Reagimi publik (shteteror)

Reagimi privat 3 faza kryesore
Perzenja-dėbimi
Hakmarrja-gjakmarrja
Pajtimi me shperblim- kompozicioni

Reagimi publik

Etapa e shpagimit dhe frikėsimit
Etapa humanitare
Etapa individualizmit
Etapa e riintegrimit

Etapa e shpagimit dhe friksimit jane te njohura disa lloje te denimeve

Dėnimi me vdekje
Denimet trupore dhe tortura fizike
Dėnimet degradive morale e shoqerore
Debimi dhe deportimi

Etapa e individualizmit

Individualizmi i denimit sipas shkolles pozitiviste Italiane
Individualizmi sipas shkolles sociologjike
Individualizmi sipas shkolles se mbrojtjes se re shoqerore

Teoritė mbi bazėn juridike dhe shoqerore te ndeshkimit
Teoria idealiste- metafizike
Pikėpamje e drejtėsisė hynore
Pikėpamje e drejtėsisė morale
Pikėpamja e drejtėsisė ligjore
Teoritė e kontratės shoqėrore
Teoritė juridike
Teoritė sociologjike
Teoritė e kontratės shoqėrore
Teoritė juridike- normativiste
Teorite sociologjike
1 Teoritė mbi qėllimin e ndėshkimit
1.1 teoritė absolute mbi qėllimin e ndėshkimit
1.2 teoritė relative mbi qellimin e ndeshkimit
1.3 mendimet e pėrziera

Teoritė relative mbi qellimin e ndeshkimit
Teoria e preventives speciale
Teoria e preventives gjenerale
Teoritė e pėrziera

Teoria e preventives speciale
Teoria e friksimit me ane te ekzekutimit te denimit
Teoria e kujdestarise
Teoria pėrmasimit
Teoria e riintegrimit

Sanksionet penale sipas Legjislacionit te ri penal te Kosoves
Denimet kryesore
Dėnimet alternative
Drenimet plotėsuese
Vėrejtja e gjykatės

Dėnimet kryesore
Dėnimi me burgim afat gjat
Dėnimi me burg
Denimi me gjobe
Zėvendėsimi i dėnimit (me burgim ose m egjob ) me urdherin per pune me dobi te pergjithshme

Denimet alternative
Kodi i pėrhoshem penal i Kosovės ne kuadėr te dėnimeve alternative numėron

Dėnimi me kusht
Dėnimi me kusht me urdher per trajtim te detyrueshem rehabilitues
Dėnimi me kushte me urdher per mbikqyrje nga sherbimi sprovues
Dėnimi me kusht me urdher per pune ne dobi te pėrgjithshme
Gjysemliria

Dėnimet plotėsuese
Kodi i pėrhoshem penal i Kosovės parashikon kėto dėnime plotėsuese
Gjoba
Heqja e te drejtes per te zgjedhur
Ndalimi i ushtrimit te profesionit ne administraten publike ose ne sherbim publik
Ndalimi i ushtrimit te profesionit , aktiviteteve ose detyres
Ndalimi pėr te drejtuar automjetin
Marrja e lejes se vozitjes
Marrja e sendit
Urdhri pėr publikimin e aktgjykimit
Dėbimi i te huajit nga teritori i Kosoves

Masat e trajtimit te detyrueshem
Trajtimi detyrueshem psikiatrik me ndalim
Trajtimi i detyrueshem psikiatrik ne liri
Masat e trajtimit te rehabilitimit te detyrueshem per kryersite varur nga droga dhe alkooli

Sanksionet penale sipas ligjit penal per te mitur te Kosoves
Masat e diversitetit
Masat edukative
Dėnimet
Dėnimet plotėsuese
Masat e trajtimit te detyrueshem

Llojet e denimeve para paraqitjes se denimeve me burgim
1 Dėnimet eliminuese
1.1 dėnimet me vdekje
1.2 dėbimi , deportimi dhe relegacioni
Dėnimet trupore
Dėnimet me pune te renda fizike
Denimet morale dhe cnjerzuese
Dėnimet pronėsore

Dėnimet trupore
Gjymtimet
Rrahjet

Dėnimet me pune te renda fizkike
Puna si lundetar apo veltar
Puna ne xehrore , puna ne plazh ,
Puna ne mihje dhe thyrjen e gurve
Puna ne celjen e hapsirave te reja tokesore dhe
Punėt te tjera te renda

Faktoret qe kan ndikuar ne paraqitjen e denimeve me burg
Mendimet dhe idet humaniste perparimtare te filozofeve dhe shkollave te ndryshme
Idetė dhe kontributi i revolucionit francez dhe legjislacioni i ti penal dhe ndikimi i pranis se lirive dhe te drejtave te qytetareve
Shfrytezimi i punes se personave te denuar si fuqi e lire puntore

Sistemet kryesore te ekzekutimit te denimit me burgim
Sistemi i burgut kolektiv
Sistemi i izolimit ose qelise
Sistemi i heshtjes ose i Obernit
Sistemi i pikave
Sistemi progresiv
Ndėrsa sistemet tjera qe mbeshteten ne idet bashkohore te riintegrimit te personave te denuar
Konsiderohet : Sistemi i konfiskimit
Sistemi bashkohore modern

Sistemi progresiv
Sistemi progresiv Anglez
Sistemi progresit Irlandez
Sistemi i pikeve ose Makonakut
Sistemi i klasifikimit ose Gjeneves
Sistemi modern ose bashekohor

Organizatat , shoqatat dhe asociacionet me te njohura qe kan dhen kontribut jane:
Komisioni nderkombetare per te drejuten penale dhe institucionet korrektuese
Komisioni pėr ceshtje sociale OKB- se
Shoqata ndėrkombėtar pėr kriminologji
Shoqata ndėrkombėtare pėr mbrojtjen shoqėrore
Shoqata ndėrkombėtare pėr te drejtėn penale
Ne kėtė drejtim posaēėrisht janė te vlefshme rregullat standarte minimale te OKB-se mbi trajtimin e te burgosurve dhe rregullat Evropiane te burgut


Llojet dhe kriteret e klasifikimit te personave te denuar
Klasifikimi i jashtem
Klasifikimi i brendeshem

Sipas Ligjit mbi ekzekutimin e sanksioneve penale te Kosovės,kompetencat pėr organizim ,zbatim dhe ekzekutimin e sanksioneve penal i bart Shėrbimi Korrektues i Kosovės dhe Shėrbimi Sprovues i Kosovės.
Sipas ligjit ne fjalė ( Neni 185 ) institucionet korrektuese ne Kosove ndahen
Burgje pėr ekzekutimin e denimit me burgim
Burgje pėr ekzekutimin e denimit me burgim afatgjatė
Qendra te paraburgimit per ekzekutimin e paraburgimit dhe denimeve te burgimit deri ne 3 muaj
Burgje pėr femra pėr ekzekutimin e denimit me burgim
Burgje pėr femra pėr ekzekutimin e denimit me burgim afat gjatė
Burgjet pėr te mitur
Institucionet korrektuese pėr ekzekutimin e masave edukative
Burgje-spitale pėr trajtimin e te paraburgosurve dhe personave te denuar te sėmur

Llojet dhe kriteret e klasifikimit te institucioneve
Organizimi horinzotal vertikal
Institucione te pergjithshme dhe te vecanta
Institucione dhe burgje
Sipas moshės –institucionet korrektuese dhe institucione edukative per te mitur
Sipas gjinisė- institucione pėr femra dhe per meshkuj
Sipas rajonit –institucione lokale, rajonale ,republikane dhe federale
Sipas shkalles se sigurise – institucione te tipit te mbyllur, te tipi gjysme te hapur dhe te hapura

Ne Kosove , ekzistoj kėto lloje te institucioneve :
Institucionet korrektuese ne Dubrave,
Institucionet korrektuese ne Lypjan
Burgjet e qarkut ne Mitrovice ,Prishtine , Prizren , Peje , Gjilan

Institucionet korrektuese ndahen edhe sipas kriterit te shkalles se sigurisė
Institucionet e tipit te mbyllur ose shkalles se larte te sigurisė
Institucionet e tipit gjysme te mbyllur ose me shkallė te mesme te sigurisė
Institucionet e tipit te hapur ose me shkalle te ulte te sigurisė

Metodat e pėrmasimit dhe riedukimit te personave te dėnuar
Puna e personave te denuar
Puna individuale e personelit te institucionit me persona te denuar
Puna grupore te personelit te institucionit me persona te denuar
Vetorganizimi i personave te denuar
Arsimimi dhe shkollimi i personave te denuar
Aftėsimi profesional i personave te denuar
Organizimi i jetes kulturore-zbavitese e sportive i personave te dėnuar

Metodat kryesore te punes se edukatorit me persona te denuar jane
Metoida e bindjes
Metoda e krijimit dhe shprehive
Metoda e nxitjes
Metoda e premtimit , dhuratave dhe shperblimeve
Metoda e shtrengimit dhe ndėshkimit

Sipas ligjit mbi ekzekutimn e sanksioneve penale te Kosoves si organe dhe sherbime kryesore lidhur me ekzekutimin e sanksioneve penale janė

Organi publik kompetent ne lemin e ceshtjeve gjyqesore
Shėrbimi korrektues i Kosoves
Komisioneri i sherbimit korrektues te Kosoves
Shėrbimi Sprovues i Kosoves dhe sherbime te tjera

Organi publik kompetent ne lemin e ceshtjeve gjyqėsore

Themelimin e institucioneve korrektuese
Themelimin e institucioneve edukative korrektuese
Klasifikimin e tipeve dhe institucioneve korrektuese
Emėrimin e komisionerit te sherbimit korrektues
Pėrcaktimin e kualifikimeve per emrimin dhe avancimin e personelit te sherbimit korrektues
Nxjerrjen e urdhėresave pėr standardet, kodin profesional te sjelljes dhe kodin disiplinor per personeli e shėrbimit korrektues
Te kujdeset per publicitetin dhe informacionet mbi punen e sherbimit korrektues
Te miratoj rregullat per vizitat ne institucionet korrektuese
Te nxjerr urdhėresa mbi fshehtėsinė e informacioneve dhe publikimin e tyre dhe detyra dhe pune te tjera te parapara me ligj

Struktura dhe organizimin i brendshėm i institucioneve korrektuese

Drejtorinė –drejtorin
Shėrbimin e sigurimit
Shėrbimin edukativo- arsimor
Shėrbimin ekonomiko-financiar
Shėrbimin mbrojtės shėndetėsore
Shėrbimin administrativ- teknik dhe shėrbimet tjera

Shėrbimet kryesore ne institucionet korrektuese

Shėrbimi i sigurimit
Shėrbimi i riedukimit
Shėrbimi ekonomiko financiar
Shėrbimi shėndetėsor
Shėrbimi administrativ – juridik

Parimet themelore mbi ekzekutimin e denimit me burgim

Parimi i ligjshmerise
Primi i humanitetit
Parimi i mbajtjes se perbashket te denimit me burgim
Parimi i individualizmit
Parimi i punes se obliguar
Parimi i ndihmes post penale

1. Pozita e personave te denuar gjat qendrimit ne institucionet korrektuese
1.1 Fillimi i ekzekutimit te denimit me burgim apo burgim afat gjatė
1.2 Rastet e shtyrjes se fillimit te ekzekutimit te denimit me burgim
1.3 Pranimi i personave te denuar
1.4 Vendosja , ushqimi dhe veshmbathja e personav te denuar
1.5 Te drejtat e personave te denuar gjat qendrimit ne institucionet korrektuese
E drejta ne pune , (e drejta pėr shpėrblim pune ,e drejta pėr pushim ditor, javor dhe vjetor
e drejta pėr mbrojtje shėndetėsore dhe sociale , e drejta pėr arsim dhe aftėsim profesional, e drejta ne informim, e drejta ne ushtrim te fesė)
E drejta pėr pranimin e vizitave
E drejta pėr kėmbimin e letrave
E drejta ne pranimin e pakove
E drejta pėr ankesa parashtresa dhe ndihmė juridike
1.6 Beneficionet e te denuarve gjat ekzekutimit te denimit me burgim
Zgjerimi i se drejtės pėr pranimin e vizitave
Zgjerimi i se drejtės pėr pranimin e pakove
Zgjerimi i se drejtės pėr pranimin dhe kėmbimin e letrave
Vizitat pa mbikėqyrje nga personeli i institucionit
Pranimi i letrave pa kontroll nga personeli i institucionit
Lėshimi ne pushim shpėrblyes ne ent ose jashtė institucionit
Vizitat e familjes jashtė institucionit
Shfrytėzimi i pushimit vjetor ne shtėpi
Mundėsimi i vazhdimit te studimeve dhe shkollimit me korrespodence jashtė institucionit

1.7 Detyrimet e personave te dėnuar
Nder detyrimet kryesore te persona te dėnuar
Respektimi i rendit shtėpiak
Zbatimi i urdhrave te personelit penitensiar
Pėrmbushja e detyrimeve lidhur me punėn
Mbajtja e higjienės personale dhe higjienės se lokalit ne te cilin jeton dhe punon
Respektimi i disiplinės dhe sjellja korrekte ndaj personelit dhe personave tjerė te dėnuar

1.8 Ruajtja e rendit dhe disiplines ne institucionet korrektuese
Masat apo dėnimet disiplinore ndaj te denuarve
Masat shtrėnguese dhe pėrdorimi i forcės ndaj te burgosurve ne institucionet korrektuese
Masat apo dėnimet disiplinore ndaj te dėnuarve
Qortimi
Kufizimi i disa te drejtave ,si kufizimi i te drejtės pėr vizita , kufizimi i te drejtės pėr kėmbimin e letrave , kufizimi i te drejtave te marrjes se pakove ,kufizimi i te drejtave te disponimit me te holla
Qėndrimi ne vetmi ose qeli deri ne 30 dite
Kryerja e obligimit te punės dhe dėrgimi ne vetmi , pa obligim pune deri ne 30 dite

Masat shtrėnguese dhe pėrdorimi i forcės ndaj te burgosurve ne institucionet korrektuese
Forca fizike
Shufra e gomės
Mjetet kimike , si gazrat lotsjellės, vrushkujt e ujit
Qenet e dresuar special dhe arma e zjarrit

1.9 Transferimi , pezullimi dhe leshimi ne liri i personave te denuar
1.10 Lirimi me kushte i te denuarve

Ekzekutimi i dėnimeve alternative
1 Ekzekutimi i denimit me kusht si denim alternativ

1.1 ekzekutimi i denimit me kusht me urdher per trajtim te detyrueshem rehabilitues
1.2 ekzekutimi i denimit me kusht me urdher per mbikqyrjen nga sherbimi sprovues
1.3 ekzekutimi i denimit me kusht me urdher per pune ne dobi te pergjithshme
1.4 ekzekutimi i burgimit ne gjysem liri

Ekzekutimi i dėnimeve plotėsuese dhe masave te trajtimit te detyrueshem
Kodi penal i Kosovės ka parapare kėto dėnimeve plotėsuese

Heqja e te drejtes per te zgjedhur
Ndalimi i ushtrimit te profesionit ne administraten publike ose ne sherbim publik
Ndalimi i ushtrimit te profesionit , veprimtarise ose detyres
Ndalimi pėr te drejtuar automjetin
Marrja e lejes se vozitjes
Marrja e sendit
Urdhri pėr publikimin e aktgjykimeve
Dėbimi i te huajit nga vendi

Masat e trajtimit te detyrueshem
Ekzekutimi i mases se trajtimit te detyrueshem psikatrik me ndalim
Ekzekutimi i mases se trajtimit te detyrueshem psikiatrik ne liri
Ekzekutimi i trajtimit te rehabilitimit te detyrueshem te personave te varur nga droga dhe alkooli

Ekzekutimi i dėnimeve tjera

Ekzekutimi i dėnimit me vdekje
Ekzekutimi i dėnimit me gjobe
Ekzekutimi i dėnimit me konfiskim te pasurisė

Ekzekutimi i dėnimit me vdekje

Varja
Pushkatimi
Privimi nga jeta me rrym elektrike
Helmimi me gaz dhe privimi nga jeta me injeksione dhe me medikamente te ndryshme

Sanksionet penale sipas ligjit penal ndaj te miturve munde te shqiptohen kėto masa dhe dėnime

Masat e diversitetit
Masat edukative
Dėnimi me gjobe
Urdhri pėr pune ne dobi te pėrgjithshme
Burgim pėr te mitur

Zgjedhja e masave ndaj te miturve

Lloji i veprės penale qe ka kryer i mituri
Mosha e te miturit
Nivelin e zhvillimit psikologjik te te miturit
Karakteri dhe prirjet tij
Motivet qe e kanė shtyre ne kryerjen e veprės penale
Shkallen e edukimit te tij
Mjedisin dhe rrethanat jetėsore te tij
Masat e shqiptuara me pare ndaj tij

Ekzekutimi i masave te diversitetit ndaj te miturve
(Sipas ligjit penal pėr te mitur i Kosovės ka paraparė kėto kushtet pėr shqiptimin e masave te diversitetit)
Pranimi i pergjegjesise pėr vepėr penale nga i mituri
Gatishmėria e te miturit qe te pajtohet me palėn e dėmtuar
Pėlqimi i te miturit ose prindėrit, prindėrit te adoptuar ose kujdestarit ne emėr te te miturit pėr te zbatuar masat e diversitetit

Llojet e masave te diversitetit
(Sipas ligjit penal pėr te mitur te Kosovės janė paraparė kėto masa te diversitetit)

Ndėrmjetėsimi ne mes kryesit te mitur dhe palės se dėmtuar
Ndėrmjetėsimi ne mes te miturit dhe familjes se tij
Kompensimi i demit palės se dėmtuar
Vijimi i rregullt i shkollimit nga i mituri
Pranimi i punėsimit apo aftėsimit ne njė profesion adekuat me aftėsit dhe shkathtėsi e tij
Kryerja e punės pa pagesė ne dobi te pėrgjithshme ne pajtim me aftėsinė e kryesit te mitur pėr kryerjen e punės se tillė
Edukimin me rregullat e trafikut
Kėshillimi psikologjik

Llojet e masave edukative (Sipas ligjit penal pėr te mitur i Kosovės ka parapare 3 lloje te masave edukative)

Masat disiplinore
Masat te mbikėqyrjes se shtuar
Masat institucionale

Masat disiplinore
Qortimi
Dėrgimi ne qendėr disiplinore
Masat edukative te mbikėqyrjes se shtuar
(Sipas ligjit penal pėr te mitur i Kosovės)
Mbikėqyrja e shtuar nga ana e prindit, prindit adoptues ose kujdestarit
Mbikėqyrja e shtuar ne familjen tjetėr
Mbikėqyrja e shtuar nga organi i kujdestarisė
Masat edukative institucionale
(Sipas ligjit penal pėr te mitur i Kosovės)
Dėrgimi ne institucionin edukativ
Dėrgimi ne institucionin edukativ korrektues
Dėrgimi ne institucionin pėr kujdes te posaēėm

Ligjet mbi ekzekutimi i dėnimeve ne Shqipėri konsiderohen

Ligji mbi ekzekutimin e vendimeve penale
Ligji mbi te drejtat dhe trajtimin e te dėnuarve
Ligji mbi policinė e burgjeve dhe dispozita te tjera

Klasifikimi i institucioneve pėr ekzekutimin e dėnimeve me burg ne Shqipėri
Burgje te sigurisė se larte
Burgje te zakonshme
Burgje te sigurisė se ulet
Institucionet (institutet ) te veēanta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji (script)   06.06.08 1:22

[center][size=9]
Kapitulli I

Kuptimi dhe lėnda e penologjisė

Penologjia studion ekzekutimin e tė gjitha sanksioneve penale e jo vetėm tė dėnimeve. Kjo shkencė pėrpos dėnimeve, merret edhe me trajtimin dhe studimin e sanksioneve tė tjera psh., tė masave tė sigurisė-dėnimeve plotėsuese, masave edukative-korrektuese, pastaj me zhvillimin dhe evolucionin e sanksioneve penale, organizimin e institucioneve tė ndryshme korrektuese-pėrmirėsuese dhe me metodat e riintegrimit dhe riintegrimit tė tė dėnuarve.

Penologjia ėshtė shkencė teorike, pozitivo-juridike (sepse shpjegon dhe interpreton tė drejtėn e ekzekutimit tė sanksioneve penale).

Termin penologji pėr herė tė parė e ka pėrdorur autori Gjerman Franc Liber nė vitin 1845.

Zhvillimi i penologjisė nė drejtim tė pavarur.

Faza e parė - nė shek. 18 nė kohėn e sistemeve skllavopronare dhe feudale, ēėshtja e ekzekutimit tė dėnimeve nuk ėshtė trajtuar nė pikėpamje shkencore. Dėnimet mė tė shpeshta kanė qenė gjymtimi, rrahja me kamxhik, gozhdimi nė kryq, ngulja nė ēengel ose nė hu, prerja e gjuhės, veshėve, nxjerrja e syve, prerja duarve etj.

Pionierėt e penologjisė : Xhon Huard, Xheremi Benthan nė Angli, Vagnic, Armin, Julius, Liber nė Gjermani, Mirabo, Luka nė Francė, Bengjamin Frenklin nė Amerikė etj.

Autori Gjerman nė 1828 boton librin me titull "Shkenca mbi burgjet", dhe studimin "Sistemet penitensiare tė shteteve tė evropės dhe amerikane"

Faza e dytė - shek 19-20, koha kur pikėpamjet dhe mendimet lidhur me shkaqet e krimit ndėrrojnė nė mėnyrė esenciale dhe tani shtrohet nevoja e trajtimit dhe studimit tė personalitetit tė kryesit tė veprės penale.

Autorėt mė tė njohur ishin amerikanė :Reckles, Saterlanc, Barns dhe Piter, Taft, Eliot, Xhonson, Koldvell, Xhons etj.

Nė Evropė ishin: Gross, Selig, Eksner, Konstant, Radzinoviq etj.

Faza e tretė – Penologjinė e trajtojnė si shkencė plotėsisht tė pavarur. Kongresi i III ndėrkombėtar pėr tė drejtėn penale, i mbajtur nė Palermo 1933, ėshtė kėrkuar qė lidhur me ekzekutimin e sanksioneve penale tė nxirren ligje tė veēanta e jo tė trajtohen nė kuadėr tė kodit penal.

Lėnda e Penologjisė (Penologjia ėshtė shkencė juridike pozitive).

Penologjia ėshtė e drejta mbi ekzekutimin e sanksioneve penale ėshtė njė shkencė teorike dhe praktike mbi aplikimin dhe efikasitetin e sanksioneve penale e cila duke shfrytėzuar njohuritė dhe tė arriturat e shkencave tė tjera, studion dhe pėrsos organizimin , mjetet dhe metodat e ekzekutimit tė sanksioneve penale, me qėllim tė riedukimit dhe riintegrimit mė tė suksesshėm tė personave tė dėnuar dhe pengimit tė aktivitetit kriminal nė shoqėri.

Lėndė e trajtimeve konkrete tė penologjisė janė: sanksionet penale tė cilat si masa pėr pengimin e kriminalitetit mund tė jenė tė llojllojshme dhe personi i dėnuar si subjekt i pėrgjegjshėm juridiko penal.

Penologjia ėshtė shkencė empirike sepse studion dhe analizon problematikėn e ekzekutimeve tė sanksioneve penale tė cilat shqiptohen dhe zbatohen nga gjykata dhe institucionet e ndryshme.

Metodat e Penologjisė

Studimi i rasteve individuale, personalitetit, bashkėbisedimit, klinike, anketės, intervistės, krahasimit, matjes, statistikore, studimit tė lėndėve gjyqėsore, studimit tė dosjeve tė tė dėnuarve etj.

Raporti i penologjisė me shkencat e tjera

Penologjia ka raporte me tė drejtėn penale, kriminologjinė, politikėn penale, pedagogjinė, andragogjinė, psikologjinė dhe sociologjinė.

Penologjia dhe e drejta penale – E drejta penale duke definuar veprat penale dhe duke pėrcaktuar sanksionet penale, cakton suazat edhe tė lėndės sė penologjisė.

Penologjia dhe kriminologjia – Penologjia shfrytėzon metodat dhe mjetet e kriminologjisė e sidomos analizėn e faktorėve subjektiv dhe social tė sjelljes delikuente, e tė cilat kanė rėndėsi fundamentale pėr penologjinė bashkėkohore.

Penologjia dhe politika kriminale – Penologjia nė bazė tė pėrvojės bėn vėrejtje, sugjerime dhe propozime, drejtpėrdrejtė apo tėrthorazi politikės kriminale, qė ajo tė bėjė ndėrrimeve dhe inovacione duke aplikuar metoda mė efikase kundėr kriminalitetit.

Penologjia dhe pedagogjia – Penologjia shfrytėzon metodat, mjetet dhe instrumentet e pedagogjisė nė procesin e edukimit tė personave tė rinj gjegjėsisht tė miturve dhe tė rriturve nė procesin e edukimit dhe riintegrimit.

Penologjia dhe andragogjia – raporti i tyre konsiston nė edukimin dhe riintegrimin e personave tė rritur tė dėnuar, tė cilėt nuk kanė arritur tė fitojnė njohuri elementare edukative dhe arsimore pasi qė kanė qėndruar gjatė nė institucione korrektuese.

Penologjia dhe psikologjia – Penologjia pėrmes instrumenteve tė ndryshme psikologjike arrin qė tė njoh personalitetet e personave tė dėnuar dhe pastaj atyre t’iu pėrshtat metodat e ndryshme tė tretmanit me qėllim riedukimi dhe riintegrimi.

Penologjia dhe sociologjia – Sociologia i ofron penologjisė tė dhėna mbi aktivitetin kriminal tė personit tė dėnuar, gjendjen e tij ekonomike, familjare, nivelin kulturor, socio-ekonomik etj.



Kapitulli II
Reagimi ndaj kriminalitetit gjatė historisė

Format e reagimit ndaj kriminalitetit

Format e reagimit janė ndarė nė dy periudha : Periudha e reagimit privat dhe publik-shtetėror.

Reagimi privat - Tri fazat e reagimit privat janė:


1-Pėrzėnia apo dėbimi nga bashkėsia
2-Hakmarrja/gjakmarrja (3 etapa : shpagimit/frikėsimit, humanitare dhe individualizimit)

Etapėn humanitare - kanė kontribuar mendimtarėt Tomas Mor (Utopia), Eroa, Hugo Grocius (de jure belli et pacis), Bekon, Lok, Hobs, Monteskje (fryma e ligjit), Zh.Zh. Ruso (mbi kontratėn shoqėrore). Shkolla klasike juridiko-penale Cesare Bekarie (mbi krimin dhe dėnimin) i cili ėshtė pionier i abolicionist. Anselm Fojerbah, Jeremi Bentham.

Etapa e individualizimit – dėnimi t’u pėrshtatet vetive dhe cilėsive subjektive tė kryesve tė veprave penale.

Individualizimi sipas shkollės pozitiviste italiane Qesaro Lombrozo, Enriko Feri dhe Rafaello Garofallo,

Individualizimi sipas shkollės sociologjike- Fanc List, Van Hamel dhe A. Prins.



Individualizimi sipas shkollės sė mbrojtjes sė re shoqėrore- Filipo Gramatika dhe Mark Anseli, tė cilėt angazhohen pėr dejuridizimin/spastrimin nga nocionet abstrakte tė sė drejtės penale, riintegrimin e kryesit.


3-Pajtimi me shpėrblim apo kompozicioni.
Teoritė mbi bazėn juridike dhe qėllimin e ndėshkimit – dėnimit. Kapitulli III

Pikėpamjet mė tė njohura janė teoritė: idealiste/metafizike; kontratės shoqėrore, juridike, sociologjike.

Teoritė idealiste dhe metafizike – ndėshkimin e shpjegojnė me interpretime dhe kuptime filozofike dhe idealiste. Sipas saj ėshtė kėrkesė imperative e drejtėsisė absolute insistimi qė kryesi tė dėnohet patjetėr.

Pikėpamja e drejtėsisė hyjnore- e drejta e shtetit dhe shoqėrisė tė shqiptojė dhe tė ekzekutojė dėnime rrjedh nga perėndia.

Pikėpamja e drejtėsisė morale – baza juridike dhe shoqėrore e sė drejtės sė shtetit qė tė shqiptojė edhe ekzekutojė dėnime, qėndron nė normat morale, nė moralin si sistem universal i rregullimit tė sjelljeve dhe jetės njerėzore.( Platoni, Kanti).

Pikėpamja e drejtėsisė ligjore – nė shoqėri ekziston njė drejtėsi ligjore absolute, pavarėsisht nga vullneti i njerėzve dhe grupeve tė caktuara. Ajo drejtėsi ligjore synon ta mbajė njė rend dhe njė rregull- nė harmoni dhe nė pajtim me ligjet.

Pėrfaqėsues kryesor ishte Hegeli.

Teoritė e kontratės shoqėrore – Hugo Grocius dhe Zh.ZH. Ruso botėkuptimet e tyre mbi tė drejtėn natyrore. Njeriu tė drejtat e veta vullnetarisht ia delegon shtetit.

Teoritė juridike- normativiste – bazėn juridike dhe shoqėrore tė sė drejtės sė shtetit qė tė shqiptojė dhe ekzekutojė dėnime e gjejnė nė legjislaturėn pozitive tė njė vendi. Pėrfaqėsues Karl Binging.

Teoritė sociologjike – pėrfaqėsues Gjermi Bentham bazėn juridike dhe shoqėrore tė shteti qė tė shqiptojė dėnime qėndron nė dobishmėrinė e dėnimit pėr mbrojtjen e shoqėrisė. Franc von List thotė se baza juridike dhe shoqėrore e dėnimit qėndron nė domosdoshmėrinė e ruajtjes sė rendit juridik.

Teoritė mbi qėllimin e ndėshkimit.

Mendimet e filozofėve grekė; Platoni dhe Aristoteli, Romakė: Seneka, Ciceroni dhe Justiniani.

Lidhur me qėllimin dhe arsen e ndėshkimit, kemi disa mendime dhe teori: mendimet absolute, relative dhe tė pėrziera.

Teoritė absolute mbi qėllimin e ndėshkimit – Arsyeja e ndėshkimit ėshtė hakmarrja, kthimi i sė keqes me tė keqe mė tė madhe. Sipas Kanti-t, qėllimi i dėnimit ėshtė hakmarrja, si imperativ i ndėrgjegjes morale tė drejtėsisė morale.

Sipas Hegel-it, qėllimi i dėnimit ėshtė hakmarrja si domosdoshmėri dialektike ligore.

Teoritė relative mbi qėllimin e ndėshkimit – Bekarie, Fojerbah, Ruso, Bentham. Kėto teori qėllimin e orientojnė kah e ardhmja, qė tė pengohet kryerja e krimeve. Lidhur me mėnyrėn e arritjes sė preventivės dhe parandalimit dallojmė teorinė e preventivės speciale dhe gjenerale.




Teoritė e preventivės speciale: qėllimi konsiston nė ndikimin preventiv nė kryesin e VP, sipas kėsaj kemi teoritė e preventivės speciale: Teoria e frikėsimit me anė tė ekzekutimit tė dėnimit, teoria e kujdestarisė, teoria e pėrmirėsimit dhe teoria e riintegrimit.

Teoritė e preventivės gjenerale: qėllimi konsiston nė ndikimin tek qytetarėt qė mos tė kryejnė vepra penale. Lidhur me realizimin e qėllimit tė preventivės gjenerale dallojmė teorinė e frikėsimit duke paraparė dėnimet, teorinė e frikėsimit duke ekzekutuar dėnimet dhe teoria e vėrejtjes.

Teoritė e pėrziera

Teoritė e pėrziera theksojnė se dėnimi nė esencė nė vetvete pėrmban edhe elemente tė hakmarrjes, edhe elemente te pengimit dhe tė pėrmirėsimit. Kėto teori bėhen dominuese dhe nė praktikėn ligjdhėnėse, praktikėn gjyqėsore.

Teoritė bashkėkohore

Vėrehet angazhimi qė tė eliminohet praktika e etiketimit, njollosjes dhe stigmatizimit moral tė personave qė kanė kryer sjellje tė ndryshme kriminale. Insistohet qė personat e dėnuar pas pėrfundimit tė procesit tė riintegrimit tė kyēen nė proceset normale jetėsore pa pengesa dhe pa etiketime, si ndodhte mė parė.

Penologu francez P.Kornil, thekson se nė pikėpamje psikologjike ėshtė e mundur qė qėllimi i riedukimit dhe i frikėsimit tė arrihet nė tė njėjtėn kohė.


[/size][/center]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji ( vazhdim)   06.06.08 1:27

PJESA DYTĖ
SANKSIONET PENALE DHE EKZEKUTIMI I TYRE


Sanksionet penale si masa tė reagimit tė shtetit ndaj krimit
Kuptimi dhe llojet e sanksioneve penale
Kuptimi i sanksioneve penale

Sanksionet penale janė masa tė shtrėngimit tė parapara me dispozita pozitive ligjore tė cilat aplikohen ndaj kryesve tė veprave penale me tė cilat shoqėria mbrohet nga kriminaliteti.
Paraparja dhe aplikimi i tė gjitha sanksioneve penale nė njė shtet sipas dispozitave penale quhet sistem i sanks. penale.
Sanksionet penale si masa mbrojtėse cilėsohen mjetet pėr pengimin e kriminalitetit sigurimin e rendit shoqėror nga atakimet e rrezikshme dhe kundėrligjore tė individėve dhe grupeve tė caktuara. Sanksionet penale janė polivalente pėr nga funksionet e tyre dhe pluraliste pėr nga llojet dhe struktura e tyre.
Pa marrė parasysh dallimet terminologjike nė emėrtimin e sanksioneve penale sipas kodeve penale tė shteteve tė ndryshme ato mund tė ndahen nė :


Dėnime,
Masa tė ndryshme tė zėvendėsimit tė dėnimeve ose dėnime alternative,
Dėnime plotėsuese-dėnimet plotėsuese si sanksione tė veēanta penale qė aplikohen ndaj delikuentėve tė rrezikshėm, nga shprehitė ose ndaj delikuentėve profesional,
Masa tė trajtimit tė detyrueshėm tė personave me ērregullime mendore,
Masa edukative korrektuese si sanksione tė veēanta penale ndaj delikuentėve tė mitur.
Sanksionet penale nė sistemin bashkėkohor tė ndėshkimit kanė karakter dualist dmth., ndaj kryesve tė veprave penale mund tė shqiptohen dhe ekzekutohen dėnimet dhe zėvendėsimet e tyre.
Sanksionet penale sipas legjislacionit tė ri penal tė Kosovės.

Sanksionet penale nė Kodin e pėrkohshėm penal tė Kosovės.
Sanksione penale numėrohen:


1. Dėnimet kryesore,


2. Dėnimet alternative,


3. Dėnimet plotėsuese,


4. Vėrejtja e gjykatės

Masa tė trajtimit tė detyrueshėm numėrohen:


Trajtimi i detyrueshėm psikiatrik pėr kryerėsit tė veprės penale me paaftėsi mendore,
Trajtimi i detyrueshėm psikiatrik pėr kryerėsit e veprės penale me aftėsi tė zvogėluar mendore,
Trajtimi i detyrueshėm pėrmes rehabilitimit tė kryerėsve tė veprave penale tė varur nga droga dhe alkooli.
Qėllimet e kėtij kodi janė
:




o
Tė parandalojė kryerėsin nga kryerja e veprės penale nė tė ardhmen dhe tė bėjė rehabilitimin e tij,
o
Tė pėrmbajė persona tė tjerė nga kryerja e veprės penale.
Sipas nenit 35 tė Kodit penal tė Kosovės janė pėrcaktuar llojet e dėnimeve :


Dėnime kryesore,

Dėnime alternative

Dėnime plotėsuese.

Dėnimet kryesore
Dėnimi me burgim afatgjatė, Dėnimi me burgim dhe Dėnimi me gjobė.

Dėnimi me burgim afatgjatė:

Ky dėnim nuk mund tė parashikohet si dėnim kryesor i vetėm pėr njė vepėr penale tė veēantė, por ēdo herė parashikohet nė mėnyrė alternative me dėnimin me burgim. Min/max i dėnimit 21-40 vjet.

Dėnimi me burgim:

Min/max i dėnimit 15 ditė-20 vjet. Nė rastet e shqiptimit tė dėnimit me burgim deri nė 3 muaj, gjykata mund tė vendos tė zėvendėsoj me: dėnimin me gjobė ose me dėnimin me punė nė dobi tė pėrgjithshme (me pėlqim tė kryesit)

Dėnimi me gjobė:

Ėshtė dėnim kryesor por mund tė shqiptohet edhe si dėnim plotėsues. Min/Max i dėnimit ėshtė 50 € deri 25.000 €. Kur vepra penale ėshtė kryer me qėllim tė fitimit tė dobisė pasurore dėnimi mund tė jetė mė i lartė se 500.000€ .

Zėvendėsimi i dėnimit (me burgim ose me gjobė) me urdhrin pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme.

Gjykata me pėlqimin e personit tė dėnuar mund tė shqiptojė Urdhrin pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme si zėvendėsim tė dėnim me burgim ose dėnimit me gjobė.

Urdhri pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme (deri 1 vjet) e urdhėron gjykata (nė interes tė organit shtetėror, institucionit publik ose humanitar) pėr njė periudhė tė caktuar kohe prej 30-240 orė pune. Shėrbimi sprovues vendos pėr llojin e punės.


Dėnimet alternative:

Dėnimin me kusht, Dėnimi me kusht me urdhėr pėr trajtim tė detyrueshėm rehabilitues. Dėnimi me kusht me urdhėr nga shėrbimi sprovues. Dėnimi me kusht me urdhėr pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme dhe gjysmė lirinė.
1- Dėnimi me kusht

Ėshtė dėnim alternativ tė cilin e shqipton gjykata nė procedurė gjyqėsore kryesve tė veprės penale pėr tė cilin ėshtė paraparė dėnimi me burgim deri nė 5 vite ose ėshtė paraparė dėnimi me gjobė, dhe nė tė njėjtėn kohė urdhėron qė ky dėnim tė mos ekzekutohet, nėse personi i dėnuar pėr kohėn e caktuar nga gjykata nuk kryen vepėr tjetėr. Dėnimi me kusht mund revokohet.
2- Dėnimi me kusht me urdhėr pėr trajtim tė detyrueshėm rehabilitues

Pėr nga natyra pėrmbajtjesore e kėtij dėnimi tė pėrcaktuar nė nenin 50 KPPK, rrjedh se gjykata i shqipton tė dėnuarit dėnimin me burgim dhe nė tė njėjtėn kohė ia pezullon ekzekutimin e tij, e njėherit e urdhėron personin e dėnuar pėr tė mbajtur kontakte me shėrbimin sprovues. Ky dėnim alternativ nė aspektin kohor shqiptohet nga 6 muaj deri 3 vjet.
Gjykata mund tė shqiptojė njė apo mė shumė lloje te detyrimeve : Mjekimi, trajnimi, vizita te psikologu, aktivitete punuese, shfrytėzimi i pagės pėr detyrime familjare, heqja dorė nga alkooli apo droga, shoqėrimi me tė dyshuar etj.
3- Dėnimi me kusht me urdhėr pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme

Gjykata pėr tė shqyrtuar kėtė dėnim, duhet tė plotėsohen kėto kushte: kryesit tė veprės penale t’i jetė shqiptuar dėnimi me gjobė deri 25000euro, ose me burgim deri nė njė vit, tė jetė dhėnė pėlqimi nga personi i dėnuar pėr shqiptimin e kėtij dėnimi, tė ekzistojė vlerėsimi pėr kėtė dėnim nė raportin e shėrbimit sprovues. Gjykata cakton orarin e orėve tė punės, ndėrsa, shėrbimi sprovues vendos pėr llojin e punės.
4- Gjysmėliria

Gjysmėliria ėshtė dėnim alternativ tė cilin gjykata ia shqipton kryesit tė veprės penale e i cili konsiston nė faktin se personit tė cilit i shqiptohet dėnimi me burgim deri nė njė vit, e i cili konsiston nė ekzekutimin e kėtij dėnimi nė gjysėmliri pėr shkak tė detyrimeve tė personit tė dėnuar lidhur me punėn, arsimimin, kualifikimin ose aftėsimin profesional, pėrgjegjėsinė esenciale familjare apo pėr nevojėn pėr trajtim oserehabilitim mjekėsor. I dėnuari kohėn tjetėr duhet ta kalojė nė institucionin penitensiar
Dėnimet plotėsuese
Dėnimet plotėsuese gjykata i shqipton krahas dėnimit kryesor ose dėnimit alternativ me qėllim tė mėnjanimit tė kushteve dhe rrethanave tė cilat mund tė ndijojnė qė kryerėsi nė tė ardhmen tė kryejė vepra penale. Dėnimet plotėsuese janė:


Gjoba,
Heqja e tė drejtės pėr t’u zgjedhur,
Ndalimi i ushtrimit tė profesionit nė administratėn publike ose nė shėrbimin publik,
Ndalimi i ushtrimit tė profesionit aktiviteteve ose detyrės,
Ndalimi pėr tė drejtuar automjetin,
Marrja e lejes sė vozitjes,
Marrja e sendit,
Urdhri pėr publikimin e aktgjykimit dhe dėbimi i tė huajit nga territori i Kosovės,
Vėrejtja e gjykatės.
Masat e trajtimit tė detyrueshėm

Janė sanksione tė veēanta qė u shqiptohen kryesve tė veprave penale tė cilėt nė momentin e kryerjes kanė pasur ērregullime mendore ose kanė qenė tė varur nga droga dhe alkooli.. Rregullorja "Mbi procedurėn penale ku pėrfshihen kryes me ērregullime mendore" ka paraparė kėto masa tė trajtimit tė detyrueshėm psikiatrik:


Trajtimi i detyrueshėm psikiatrik me ndalim, (kur ekziston rreziku i kryerjes sė veprave tjera tė rrezikshme)
Trajtimi i detyrueshėm psikiatrik nė liri.
Sanksionet penale sipas ligjit penal pėr tė mitur i Kosovės


Masat e diversitetit

Masat edukuese

Dėnimet

Dėnimet plotėsuese

Masat e trajtimit tė detyrueshėm

Masat e diversitetit:

Kanė pėr qėllim rehabilitimin dhe riintegrimin e tyre. Janė paraparė kėto masa tė diversitetit:


Kėrkim falje nga i mituri palės sė dėmtuar,
Ndėrmjetėsimi nė mes tė tė miturit dhe familjes sė tij,
Kompensimi i dėmit palės sė dėmtuar,
Vijimi me rregull i shkollimit nga i mituri,
Pranimi i punėsimit apo aftėsimit nė ndonjė profesion i tė miturit,
Kryerja e punėve pa pagesė nė dobi tė pėrgjithshme nė pajtim me aftėsitė e tė miturit,
Edukimi me rregullat e trafikut,
Kėshillimi psikologjik.
Masat edukative:

Kanė pėr qėllim rehabilitimin dhe zhvillimin edukativ. Janė paraparė kėto masa edukative:


Masat disiplinore (qortimi gjyqėsor dhe dėrgimi nė qendrėn disiplinore)
Masat e mbikėqyrjes sė shtuar ( mbikėqyrja e shtuar nga prindi, adoptuesi, kujdestari, organi i kujdestarisė)
Masat institucionale ( dėrgimi nė institucionin edukativ, edukativo-korrektues, institucioni me kujdes tė posaēėm)
Dėnimet ndaj kryesve tė mitur:


Gjoba
Urdhėri pėr punė nė dobi tė pėrgjithshme
Burgimi pėr tė mitur
Sanksionet penale sipas kodit tė Shqipėrisė

Dėnimet kryesore

Dėnimet plotėsuese

Masat mjekėsore

Masat edukative
Kapitulli V
Karakteri dhe llojet e sanksioneve penale para paraqitjes sė dėnimit me burgim


Llojet e dėnimeve para paraqitjes sė dėnimeve me burgim

Nė shoqėritė primitive format kryesore tė reagimit ishin: Pėrzėnia, Hakmarrja dhe Kompozicioni.
Hakmarrja pas themelimit tė shtetit transformohet nė dėnim me vdekje ose nė dėnime trupore e fizike.
Kompozicioni transformohet nė dėnim pronėsor, dėnim me gjobė.
Dėnimet tė cilat ishin nė zbatim deri me paraqitjen e dėnimit me burgim kanė qenė tė llojllojshme dhe klasifikohen :

Eliminuese

Trupore

Me punė tė rėndė fizike

Morale

Pronėsore

Dėnimet eliminuese
: 1-Dėnimi me vdekje, 2-Dėbimi, 3-Deportimi, 4-Relegacioni


Dėbimi: dėnimin e parashikojnė ligjet mė tė vjetra, si ligji hamurabit, drakonit, solonit, 12 tabelave etj.
Depėrtimi : Pėr herė tė parė nė Portugali dhe Spanjė nė shek.15. Parashihet me ligj nė vitin 1717 nė Angli.
Relegacioni: Personi pas mbajtjes sė dėnimit kryesor, dėrgohej nė njė vend tjetėr pėr kohė tė caktuar.
Dėnimet trupore:
Llojet e dėnimeve trupore janė: Gjymtimet, Rrahjet.
Dėnimet me punė tė rėndė fizike
: Puna fizike nė anije si lundėrtar dhe veltar, puna nė xeherore, puna nė plantazhe, puna nė mihje, thyerjen e gurėve, ēeljen e hapėsirave tė reja tokėsore etj
Dėnimet morale dhe ēnjerėzuese
: Kishin pėr qėllim degradimin, me shenjim nė fytyrė me vulė-nishan, marrjen e titujve.
Dėnimet plotėsuese
: Konfiskimi i pasurisė (pjesshėm apo i plotė) dėnimi me gjobė nė tė holla shumėfish.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji ( vazhdim)   06.06.08 1:28

Kapitulli VI
Dėnimet me burgim dhe ekzekutimi i tyre


Paraqitja e dėnimeve me burgim dhe burgjet e para

Dėnimet me burgim janė sanksione penale tė cilat aplikohen mė sė shumti nė praktikėn gjyqėsore. Burimet historike flasin se e drejta e shteteve tė lashta (kineze, asirase, egjiptiane) e kanė njohur burgun. Nė greqinė dhe romėn e vjetėr kanė ekzistuar burgje tė cilat janė vendosur nė kėshtjella "Bastilles" ose bodrumet e kalave "Qubliettes".Nė romė ka qenė i njohur burgu i "Tullanium" ku mbaheshim tė paraburgosurit deri nė ekzekutimin e dėnimit.
Juristi romak Ulpian, shprehet se "Burgjet duhet tė pėrdoren vetėm pėr mbajtjen e tė dėnuarve e jo pėr ndėshkimin e tyre".
Kodi penal i Karolinės "Constitutio Criminalis Carolina" e ka njohur burgun e pėrjetshėm.
Institucioni i parė i burgut konsiderohet burgu "Bridvell" nė Londėr i themeluar nga Eduardi VI nė vitin 1553.
Papa Klementi XI nė Romė themeloi burgun pėr tė mitur "Shėn MIkeli" , nė hyrjen e burgut shkruhej "Nuk mjafton tė ndėshkosh njerėzit qė kanė kryer krime por duhet qė t’i pėrmirėsosh ata, me edukim dhe punė".
Burgimi i formė e heqjes sė lirisė dhe mjet i mbrojtjes nga kriminaliteti ka kaluar nė dy faza kryesore: faza preventive dhe faza e dėnimit si mjet dhe sanksion penal. Burgimi ndėrmerrej edhe si masė e ndalimit derisa kryesi tė kryente obligimet materiale.
Faktorėt qė kanė ndikuar nė paraqitjen e dėnimit me burgim

Mendimet dhe idetė humaniste e pėrparimtare tė filozofėve dhe shkollave tė ndryshme (T.Mor, H.Grocius, Zh Ruso, Monteskje, C.Bekarie, Xhon Huard)
Idetė dhe kontributi i revolucionit francez dhe legjislacioni i tij penal dhe ndikimi i pranisė sė lirive&drejtave qytetare (dalin nė pah parimet e shkollave dhe lėvizjeve humaniste historiko-juridike : parimi i ligjshmėrisė, barazisė qytetare etj, nga tė cilat jeta e njeriut, liritė dhe tė drejtat e qytetarėve fitojnė njė cilėsi dhe kualitet tė veēantė)
Shfrytėzimi i punės sė personave tė dėnuar si fuqi e lirė punėtore (Fuqia e lirė punėtore e personave tė dėnuar dhe dėshira e shoqėrisė borgjeze qė tė pėrfitojė kapital)
Fazat e dėnimeve me burgim dhe transformimi i tyre

Dėnimi me burgim si sanksion penal pėr herė tė parė ėshtė paraparė nė Kodin Penal Frances tė vitit 1792, dhe kodin e Napolonit tė vitit 1810. Rruga e transformimeve dhe ndryshimeve tė dėnimeve me burgim pėrcillet nė dy faza kryesore:
Faza e parė
: pėrfshinė kohėn qė nga paraqitja e kėtyre dėnimeve deri mesi i shek 20, kjo fazė karakterizohet me
afirmimin e dėnimeve me heqjen e lirisė si dėnime mė tė favorshme pėr kryesin, llojet e dėnimeve ishin: burgimi,
internimi, burgu i rėndė, burgu shtėpiak, burgu i pėrjetshėm, burgu me pranga, burgu i lehtė etj.
Karakteristikė ka qenė ekzistimi i njė numri tė madh tė formave tė dėnimeve:


- Kodi i Napolonit 1810, parasheh: burgimin, internimin, burgun me punė tė dhunshme, burgun pėrmirėsues, burgun policor, burgun e rėndė, burgun e pėrjetshėm.
- Kodi penal i Gjermanisė, 1871, parasheh: burgimin, internimin, burgun e zakonshėm, B. e rėndė,B. e pėrjetshėm.
- Kodi penal i Belgjikės, 1865, parasheh: burgimin, B. policor, internimin, B. e rėndė, B. e pėrjetshėm, burgun me
punė tė detyrueshme.


- Anglia (nuk e ka bėrė kodifikimin) parasheh: burgun, B. e zakonshėm, B. e rėndė,B. punė detyrueshme,B. pėrjetshėm
- Kodi penal i Italisė, parasheh: burgimin, burgun e zakonshėm, burgun e rėndė, burgun e pėrjetshėm.
- Kodi penal i Spanjės, parasheh: Burgimin, e zakonshėm, e rėndė, e pėrjetshėm, B. me depėrtim dhe internimin.


Faza e dytė
: pėrfshin kohėn e pėrpjekjeve tė mėdha pėr transformimin e plotė tė qėllimit dhe tė karakterit tė dėnimit me burgim. Autorėt mendojnė se dėnimet me burgim duhet tė unifikohen dhe tė reduktohen nė njė dėnim.
Zhan Pinatel thekson se duhet tė braktiset mendimi se duke mbajtur personin e dėnuar tė privuar nga liria ai mund tė pėrgatitet pėr jetė nė liri dhe mund tė pėrmirėsohet dhe riedukohet me sukses.
Faza tretė : pėrfshin masat e reja si: masat e diversitetit ndaj tė miturve, dėnimet alternative, dėnimet me kusht, dėnime plotėsuese dhe format tjera tė zėvendėsimit tė dėnimit me burgim
Sistemet kryesore tė ekzekutimit tė dėnimit me burgim
Kuptimi dhe llojet

Sistemet dhe metodat e ekzekutimit tė dėnimit me burgim nė mėnyrė kronologjike, historike konsiderohen:

Sistemi i burgut kolektiv

Sistemi i qelisė

Sistemi i heshtjes

Sistemi i pikave

Sistemi progresiv

Sisteme qė mbėshteten nė idetė bashkėkohore tė riintegrimit tė personave konsiderohen:


Sistemi i klasifikimit

sistemi bashkėkohor modern
Sistemi i burgu kolektiv : Konsiderohen si "Universitete tė vėrteta tė krimit", ku ishin tė pranishme: prostitucioni, bixhozi, alkoolizmi, mashtrimet, vrasjet etj. Kritikė tė kėtij sistemi kanė qenė Xhon Huard, Gjermi Bentan , Mirabo etj.

Sistemi i qelisė ose izolimit : Nė literaturė mendohet se vetėm me sistemin e izolimit fillon ekzekutimi i vėrtetė i dėnimit-burg.

Ndryshe quhet edhe sistemi pensilvanik apo filadelfik, pėr shkak se pėr herė tė parė u paraqit nė Filadelfi nė vitin 1790.

Pėrmenden dy varianta tė kėtij sistemi: sistemi klasik i qelisė dhe sistemi i heshtjes apo Obernit (Auburn)

Sistemi i qelisė apo izolimit klasik ka qėndruar mė sė shumti nė praktikėn penitensiare (qė nga viti 1818).

Si pėrparėsi ėshtė pengimi i ndikimit negativ tė personave tė dėnuar nė njėri tjetrin, evitohet mundėsia e ikjes, eliminohen mundėsitė e trazirave dhe kryengritjeve tė dėnuarve. Si tė meta kanė qenė pasojat e rėnda shėndetėsore psikike dhe fizike, qėndrimi nė burg pėr shumė delikuentė ėshtė bėrė faktorė kriminogjen. Nė penologji quhet pėrshtatje e jetesės nė burg.

Sistemi i heshtjes ose Obernit (Auburnqytet nė Nju Jork). Sipas kėtij sistemi personat e dėnuar natėn, qėndrojnė tė ndarė nga njėri tjetri dhe tė izoluar plotėsisht, ndėrsa ditėn dėrgohen nė punė. Ata e kanė pasur tė ndaluar ēdo bisedė dhe komunikim mes tyre me qėllim tė pengimit tė infektimit kriminal. Obligoheshin puna kolektive, ndarja dhe klasifikimi nė grupe, aftėsimi, pėrfitimi i mjeshtėrive tė caktuara.

Sistemi progresiv – Pėr herė tė parė parashikohen mjetet stimuluese dhe shpėrblimi pėr tė dėnuarit me sjellje tė mira dhe punė tė suksesshme.I dėnuari gjatė mbajtjes sė dėnimit, kalon nėpėr faza nė mėnyrė progresive duke ndryshuar pozitėn tij.

Sistemi progresiv anglez: (1853) – sipas kėtij sistemi tė dėnuarit gjatė ekzekutimit tė dėnimit me burgim, kalojnė 3 faza:

Faza I: ėshtė qėndrimi nė qeli por me disa pėrmirėsime nė ushqim, higjienė, literaturė, vizita nga familjarėt.

Faza II: tė dėnuarit gjatė ditės punojnė (mjeshtri) sė bashku pa obligim tė heshtjes, ndėrsa natėn qėndrojnė nė qeli tė veēanta., nxitja e tė dėnuarve qė ata vetė tė ndikojnė nė pėrmirėsimin e pozitės sė tyre gjatė kohės sė mbajtjes sė dėnimit me burgim.

Faza III: qėndron nė lėshimin me kusht , dmth., lirohen para kohe dhe dalin nė liri pa mbajtur tėrė dėnimin e paraparė.

Personat e dėnuar gjatė qėndrimit nė ent, sipas kėtij sistemi, kanė njė jetė dinamike. Pozita e tyre ndėrron shkallė-shkallė. Ndėrrimi i kėsaj pozite nė pjesė mė tė madhe varet prej vetė personave tė dėnuar.

Sistemi progresiv irlandez : Risi ėshtė faza 4 lirimi me kusht – tė dėnuarit para se tė lirohen me kusht duhet tė vendosen nė njė objekt tė veēantė ku kushtet e jetės dhe punės janė krejtėsisht tjera nga ato tė personave qė gjenden nė fazėn e burgut tė pėrbashkėt. Dėrgimi dhe vendosja e personave tė dėnuar nė paralelen pėr tė lirė, bėhej nga njė kėshill i veēantė.

Sistemi i pikėve (ose Mokanakut) – Dėnimi pėr secilin tė dėnuar ėshtė shprehur me njė shumė tė poenave dhe tė pikėve, tė cilat nėse tė dėnuarit i fitonin kishin benificione tė ndryshme dhe nė fund arrinin tė fitonin lirinė para kohe. Nė fazėn e tretė grupi shpėrndahet dhe secili fitonte nga njė shtėpizė dhe tokė ku mund tė merrej me punė bujqėsore.

Sistemi i klasifikimit ose i Gjenevės : Kishte 3 faza: faza e qelisė, faza e burgut tė pėrbashkėt dhe faza e daljes para kohe nė liri. Interesant ėshtė faza e dytė nė tė cilėn tė dėnuarit sipas kritereve subjektive dhe objektive klasifikoheshin nė grupe, nėngrupe, klasė, paralele me qėllim tė pengimit tė ndikimit. Klasifikimi bėhej sipas kritereve juridiko-penale, veprave penale, shkallės sė pėrgjegjėsisė, motivit tė kryerjes dhe recidivizmit.

Sistemi modern ose bashkėkohor.- Personat e dėnuar tė pėrgatiten qė tė kyēe pa probleme nė jetėn nė liri.

Nė paraqitjen esistemit ndikim tė madh kanė pasur shkencat e kriminologjisė, drejtės penale, psikologjisė, penologjisė.

Shkolla juridike-penale ka kontribuar nė respektimin dhe aplikimin e parimeve tė ligjshmėrisė dhe humanitetit.

Shkolla pozitiviste ka kontribuar pėr njohjen e personalitetit sidomos tė vetive biologjike, anatomike dhe psikologjike.

Shkolla e mbrojtjes sė re shoqėrore ka kontribuar nė paraqitjen e klasifikimit tė personave tė dėnuar.

Nė sistemin modern nuk ėshtė e pranishme faza e izolimit tė personave tė dėnuar, por aplikohet si masė disiplinore.

Faza I – fillon me vrojtimin dhe studimin e personit tė dėnuar (ekspertėve psikologji, sociologji, kriminologji, pedagogji)

Faza II – bėhej klasifikim i gjerė, tė dėnuarit nė bazė tė punės dhe aftėsimit fitonin tė drejta dhe benificione.

Faza III – lėshimi me kusht dh ndihma postpenale ndaj tė dėnuarve (iu sigurohej puna, banimi, etj)

Gjatė qėndrimit tė ente , tė dėnuarit kalojnė nėpėr disa institucione tė tipit tė veēantė; tė hapura, vikende etj, ku puna dhe jeta e personave tė dėnuar ėshtė shumė afėr punės dhe jetės nė liri.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji ( vazhdim)   06.06.08 1:30

Kapitulli VII

Roli i organizimit dhe asociacioneve ndėrkombėtare pėr zhvillimin dhe pėrsosjen e ekzekutimit tė sanksione penale

Organizatat, shoqatat dhe asociacionet mė tė njohura qė kanė dhėnė kontribut nė kėtė drejtim pėrmenden:



Komisioni ndėrkombėtar pėr tė drejtėn penale dhe institucionet korrektuese,

Komisioni pėr ēėshtje sociale i OKB-sė,

Shoqata ndėrkombėtare pėr kriminologji,

Shoqata ndėrkombėtare pėr mbrojtjen shoqėrore,

Shoqata ndėrkombėtare pėr tė drejtėn penale.

Posaēėrisht janė tė vlefshme Rregullat standarde minimale tė OKB-sė mbi trajtimin e tė burgosurve dhe rregullat Evropiane tė burgut pėr tė cilat do tė bėhet fjalė nė pjesėn e IV gjegjėsisht nė shtojcėn e kėtij teksti.

1- Komisioni ndėrkombėtar pėr tė drejtėn penale dhe institucionet korrektuese

Kontribut i komisionit ėshtė hartimi i disa rregullave standarde minimale pėr trajtimin e tė burgosurve nėpėr ente me titull "Pėrmbledhje rregullash mbi trajtimin e tė burgosurve" i cili aprovohet mė 1934 nga Lidhja e Popujve. Ky komision ndėrkombėtar, shndėrrohet nė organ tė veēantė tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, nė kuadėr tė Fondacionit ndėrkombėtar pėr tė drejtėn penale dhe trajtimin e tė burgosurve.


2- Komisioni pėr ēėshtje sociale i OKB-sė mbi parandalimin e kriminalitetit dhe trajtimin e delikuentėve.
Ky komision ka mbajtur disa kongrese ku janė trajtuar ēėshtjet e ekzekutimin e dėnimeve me burgim. OKB mė 1975 ka aprovuar Rezolutėn "Deklarata mbi mbrojtjen e tė gjithė personave nga torturat dhe dėnimet e vrazhda, johumane dhe poshtėruese". Ėshtė theksuar se aplikimi i dėnimit me burgim duhet tė jetė si mjet i fundit i pengimit tė kriminalitetit e jo si mjet i rregullt. Ky kongres njihet nga fakti se ka aprovuar tri rezoluta:






1- " Mbi nevojėn e kėrkimit tė alternativave pėr burgun ose dėnimin me burgim",
2- "Problematika e femrave si delikuente dhe si persona tė dėnuar",
3- "Kėrkimin dhe pėrsosjen e masave tė ndryshme mbi riintegrimin social tė dėnuarve me burgim".
3- Shoqata ndėrkombėtare pėr Mbrojtjen e Re Shoqėrore

Kjo shoqatė nga ndikuar nė paraqitjen e reformave rrėnjėsore penitensiare nė shumė shtete, individualizmin e tretmanit tė personave tė dėnuar, inaugurimin dhe rregullimin ligjor tė vrojtimit dhe observimit tė personalitetit tė tė dėnuarve nė institucione korrektuese. Gjithashtu, shoqata ka insistuar qė personeli i institucioneve korrektuese tė ketė sjellje tė mira.
Nė kėtė kongres u paraqit ideja qė drejtoria e institucioneve korrektuese varėsisht prej suksesit tė procesit tė riintegrimit tė ketė mundėsi qė tė bėjė ndryshimin e zgjatjes sė dėnimit me burgim ose tė lejojė qė tė dalin para kohe nė liri.
4- Shoqata ndėrkombėtare pėr kriminologji
Si ēėshtje kryesore kjo shoqatė ka trajtuar temėn "Burgu si faktor kriminogjen". Ndikimet negative qė manifestohen nė jetėn fizike tė personit tė dėnuar, paraqiten si rezultat i ushqimit tė dobėt, i vendosjes dhe kushteve tė vėshtira nė lokalet e burgut, veshmbathjes joadekuate, tė higjienės dhe qėndrimin rigoroz tė personelit tė burgjeve. Sjelljet e kėtilla ndikojnė qė te tė dėnuarit tė paraqiten deformime tė ndryshme psikike, si egoizmi, poltronizmi, agresiviteti, inferioriteti etj.

Ėshtė konstatim se burgu klasik sjell ērregullimin e raporteve familjare, shkurorėzimin apo shkatėrrimi i bashkėsisė familjare, ndarjen e fėmijėve, ngeljen e tė miturve pa mbrojtje dhe kujdes etj.

Kjo shoqatė insiston nė transformimin rrėnjėsor tė burgut klasik nė njė ent modern tė riedukimit dhe pėrmirėsimit.

Kjo shoqatė ka dhėnė kontribut tė madh pėr pėrsosjen e metodave dhe mjeteve mė bashkėkohore pėr individualizimin e procesit tė tretmanit tė personave tė dėnuar nėpėr institucione korrektuese.


5- Shoqata ndėrkombėtare pėr tė drejtėn penale

Kjo shoqatė ka trajtuar problematikėn e sanksioneve penale (kongresi XI, 1974 nė Budapesht). Kanė dalur propozime tė reja qė dėnimet me burgim tė zėvendėsohen me dėnime dh masa tė tjera, e sidomos me dėnimin me tė holla, dėnimin me kusht etj.

Rregullat Standarde Minimale tė OKB-sė mbi trajtimin e personave tė burgosur.

Ky dokument (versioni final) ėshtė aprovuar nė Gjenevė 1955, ndėrsa kėshilli i ekonomik-social i OKB-sė, e ka vėrtetuar me rezolutė tė veēantė nė vitin 1957. Rregullat standarde minimale, pas aprovimit tė tyre, bėhen njė prej burimeve dhe themeleve kryesore nė tė cilat mbėshtetet praktika e trajtimit tė personave tė dėnuar nėpėr burgje dhe ente ndėshkimore.

Kėto rregulla kanė pėr qėllim eliminimin dhe braktisjen e metodės sė maltretimit fizik dhe psikik tė personave tė burgosur nėpėr burgje. Kėto rregulla trajtojnė dhe rregullojnė disa grupe tė ēėshtjeve, p.sh., parimet themelore mbi organizimin e burgjeve dhe institucioneve, pranimin e tė dėnuarve dhe vendosjen e tyre nė burgje dhe ente, klasifikimin dhe kategorizimin e personave tė dėnuar, trajtimin dhe sigurimin e higjienės personale, veshmbathjes, ushqimit, organizimin e kohės sė lirė, aktivitetet sportive dhe kulturore dhe ndihmėn shėndetėsore, mbajtjen e rendit, disiplinės e ndėshkimit tė tė burgosurve dhe me aplikimin e mjeteve tė dhunės ndaj tyre, kontaktimi i tė dėnuarve me botėn e jashtme, informimin dhe tė drejtėn e ankesės.

Rregullat trajtojnė obligimin e institucioneve pėr kategorizimin e tė burgosurve sipas: gjinisė, moshės, llojit tė dėnimit, llojit tė veprės penale, karrierės kriminale etj.

Pėrcaktohen kriteret pėr sasinė e dritės natyrore, ajrit tė pastėr, hapėsirės, nxehjes, dhomave , ujit tė pijes etj.

Nėse rrezikohet rendi dhe qetėsia justifikohen forca fizike ndaj tė burgosurve.

Rregullat Evropiane tė burgut

Kėshilli Evropės ka aprovuar njė rekomandim tė cilat pėrmbajnė ēėshtjet e pranimit tė dėnuarve, evidentimin, klasifikimin, vizitat , korrespodenca etj. KE rekomandon qė tė burgosurve t’u lejohet tė marrin pjesė nė edukim jashtė burgut.


Ekzekutimi i dėnimeve me burgim dhe tretmani i tė burgosurve
Me nocionin riedukim, risocializim dhe riintegrim, duhet tė kupohet njė gjendje tjetėr kualitative, sipas sė cilės personi i dėnuar, gjatė qėndrimit nė ent dhe nė bazė tė tretmanit tė zbatuar atje, ka ndryshuar esencialisht. Gjatė procesit tė riintegrimit, tė burgosurit duhet tė binden se problemet, mosmarrėveshjet dhe konfliktet e tij nė shoqėri, nuk vijnė vetėm nga mjedisi qė e rrethon, por shpesh janė produkt i gjendjes psikike dhe shpirtėrore tė personalitetit tė tij. Ata duhet t’iu nėnshtrohen procesit tė tretmanit, tė arrijė qė t’i harmonizojė kėrkesat, motivet dhe dėshirat e tij personale, me raportet e mjedisit, me normat dhe rregullat ligjore qė vlejnė nė shoqėri.


Tretmani – trajtimi i personave tė dėnuar si kusht pėr riintegrimin e tyre
Me tretman nėnkuptohet njė aktivitet i paramenduar dhe i organizuar mirė me qėllim tė riedukimit dhe riintegrimit tė personave tė dėnuar. Tretmani kuptohet si punė e veprimeve pėr riintegrim, edukim, angazhim nė punė, angazhim nė aktivitete tė lira, aftėsimin profesional. Nė kuptimin e gjerė trajtimin e delikuentit nė tė gjitha fazat e ndriēimit tė rastit kriminal.Tretman nė kuptimin e plotė ėshtė tretmani gjatė kohės sė qėndrimit tė personave tė dėnuar nė institucione.

Pėr realizimin e tretmanit dhe arritjen e qėllimit pėrfundimtar tė ekzekutimit tė dėnimit me burgim janė tė domosdoshme tė plotėsohen dhe realizohen disa kushte tė cilat kanė tė bėjnė me:

1. Individualizimi i tretmanit tė personave tė dėnuar – nėnkuptohet pėrshtatja e metodave dhe mjeteve tė ndikimit personalitetit tė tyre (sipas vetive dhe cilėsive psikike, sociale dhe kulturore tė personave tė dėnuar), pėr t’u realizuar me sukses individualizimi i tretmanit ėshtė e domosdoshme studimi, observimi dhe njohja e personalitetit tė dėnuarit.



Observimi dhe studimi i tė dėnuarve- ekziston observimi shkencor dhe empirik.




o Observimi shkencor: bėhet nė institucione tė veēanta shkencore ku personat e dėnuar i nėnshtrohen njė studimi dhe analize tė gjithanshme tė vetive psikike, biologjike dhe sociale. Kėto institucione qendra observimit, qendra klasifikimi, qendra pėr diagnostifikim, qendra tė tirazhit, zyra tė observimit dhe hulumtimit etj.

o Studimi dhe observimi empirik: zbatohet nė institucionet korrektuese ku zbatohen nga ekipe ekspertėsh tė lėmenjve tė ndryshėm (socialė, edukatorė, psikologė, mjekė, juristė etj). Observimi bėhet me rastin e pranimit tė personit tė dėnuar nė ent dhe ai observim mund tė vazhdojė mė tej. Studimet dhe observimet nė qendrat e observimit, zakonisht bėjnė hulumtime tė natyrės psikologjike dhe sociologjike tė personave tė dėnuar.


Studimet dhe observimet psikopatike, pėrfshinė studimin e gjendjes dhe tė ndryshimeve anatomike fizike dhe sferėn e jetės psikike tė personalitetit tė tė dėnuarve. Me anė tė testeve tė cilat pėrcaktojnė shkallėn e inteligjencės, vetitė e karakterit, temperamentit, orientimin profesional tė tė dėnuarit etj. Ndėrsa, me metoda biometrike pėrcaktohet shkalla e vetėdijes, e tė mbajturit mend, format e reagimeve, aftėsia e gjykimeve etj.

Studimet dhe kėrkimet sociologjike, tė personalitetit tė tė dėnuarit kanė tė bėjnė me kėrkimin e kushteve sociale tė ambientit dhe familjes ku ėshtė rritur dhe formuar personi i dėnuar. Me qėllim tė caktimit tė shkallės sė ndikimit tė kėtyre rrethanave nė sjelljen kriminale pėrdoren metodat si: anketa, intervista, bashkėbisedimi etj. Kėrkimeve pėrfshijnė analizėn e rrethanave sociale, ekonomike, familjare, kulturore e politike. Pėr vėllimin dhe observimin e studimit tė personave tė dėnuar veēohen disa lloje tė observimit. Observimi fakultativ, observimi obligativ, observimi gjyqėsor-kriminologjik, observimi penitensiar.






- Observimi Kriminologjik dhe gjyqėsor- qėllimi ėshtė individualizimi i pėrgjegjėsisė,

- Observimi penitensiar, qėllimi ėshtė pėrshtatja e masave, metodave e mjeteve, personit tė dėnuar, pėr riedukimin dhe riintegrimin e tij.

- Observimi fakultativ, bėhet vetėm ndaj atyre qė tregojnė disa parashenja dhe sjellje devijonte tė nė intensiteti mė tė madh.

- Observimi obligator, ėshtė i detyrueshėm pėr tė gjithė tė dėnuarit.

2. Klasifikimi i personave tė dėnuar : karakteristikė e pėrbashkėt i klasifikimit ėshtė individualizimi i pėrgjegjėsisė penale, individualizimi i dėnimit dhe individualizimi i tretmanit me qellim tė pėrmirėsimit tė tyre. Klasifikimi ėshtė njė proces permanent gjatė tėrė tretmanit penitensiar. Llojet dhe kriteret e klasifikimit janė:



a) Klasifikimi i jashtėm (ekstrem) quhet klasifikim horizontal nė bazė tė disa kritereve objektive. Me rastin e kėtij klasifikimi mirren parasysh mosha, gjinia, lloji i veprės penale, lloji i dėnimit dhe lartėsia e tij dhe recidivizmi. Kėtė ndarje e bėn vetė ligji apo gjykatat gjatė trajtimit, gjykimit dhe shqiptimit tė dėnimit me burgim.

b) Klasifikimi i brendshėm (intern), quhet klasifikim vertikal i cili bėhet brenda institucioneve korrektuese i cili bėhet nė bazė tė vetive, cilėsive dhe karakteristikave subjektive. Grupet duhet tė kenė veti heterogjene. Klasifikimin e bėjnė komisione profesionale me ekspertė tė lėmenjve dhe profileve tė ndryshme shkencore dhe profesionale.

3. Klasifikimi dhe kategorizimi i institucioneve korrektuese – nėnkupton themelimin e institucioneve tė llojllojshme, me qėllim tė zbatimit tė tretmanit dhe pėrshtatjes mė tė suksesshme tė kėrkesave pėr riedukimin dhe riintegrimin e personave tė dėnuar. Klasifikimi bėhet nė bazė tė kritereve objektive (llojit tė veprės penale, lloji dėnimit, lartėsia e dėnimit, mosha, gjinia)




a) Institucionet korrektuese nė Kosovė ndahen nė:


1- Burgje pėr ekzekutimin e dėnimit me burgim,
2- Burgje pėr ekzekutimin e dėnimit me burgim afatgjatė,
3-Qendra tė paraburgimit pėr ekzekutimin e paraburgimit dhe dėnimeve tė burgimit deri nė 3 muaj,
4- Burgje pėr femra pėr ekzistimin e dėnimit me burgim,
5- Burgje pėr femra pėr ekzekutimin e dėnimit me burgim,
6- Burgje pėr tė mitur,
7- Institucionet korrektuese pėr ekzekutimin e masave edukative,
8- Burgje- spitale pėr trajtimin e tė paraburgosurve dhe personave tė dėnuar tė sėmurė.
b) Llojet dhe kriteret e klasifikimit tė institucioneve

- Organizimi horizontal dhe vertikal,
- Institucione tė pėrgjithshme dhe tė veēanta,
- Institucione dhe burgje,
Sipas moshės dhe kategorisė: Institucione korrektuese dhe institucione edukative pėr tė mitur,
Sipas gjinisė institucionet ndahen nė: Institucione pėr femra dhe institucione pėr meshkuj,
Sipas rajonit institucionet ndahen nė: Institucione lokale, rajonale, republikane dhe federale.
Sipas shkallės sė sigurisė institucionet mund tė jenė: Tė tipit tė mbyllur, tė tipit gjysmė tė hapur, tė tipit tė hapur.


Ndarja dhe klasifikimi vertikal bėhet nė bazė tė kritereve subjektive
: institucione speciale pėr tė mitur tė rinj, pėr tė rritur, pėr tė dėnuar nga shprehitė, pėr tė dėnuar pėr delikte nė trafikun rrugor, pėr persona tė sėmurė qė kanė kryer krime, pėr trajtimin dhe rehabilitimin e tė dėnuarve alkoolistė dhe narkomanė, pėr tė dėnuar me ērregullime mentale.
Nė Kosovė ekzistojnė kėto lloje tė institucioneve:
1. Institucioni korrektues nė Dubravė,
2. Institucioni korrektues nė Lypjan
3. Burgjet e qarkut nė Mitrovicė, Prishtinė, Prizren, Pejė, Gjilan etj.
Institucionet korrektuese sipas lartėsisė dhe zgjatjes sė dėnimit, ndahen nė burgje dhe institucione korrektuese.


Burgjet janė institucione tė themeluara nė qendra komunale apo rajonale, ku zakonisht bėhet ekzekutimi i dėnimit me burgim, me kohėzgjatje tė shkurtėr.
Institucionet korrektuese zakonisht janė institucione mė tė degėzuara dhe mė tė organizuara nė tė cilat mbahet dėnimi me burgim me njė kohėzgjatje mė tė madhe. Mund tė jenė tė tipit tė pėrgjithshėm dhe tė specializuara.
Institucionet korrektuese ndahen edhe sipas kriterit tė shkallės sė sigurisė, nė :



o
Institucione tė tipit tė mbyllur ose shkallės sė lartė tė sigurisė (sigurim objektivo-subjektiv)
o
Institucione tė tipit gjysmė tė mbyllur ose me shkallė tė mesme tė sigurisė(sigurim fizik ose personal)
o
Institucione tė tipit tė hapur ose me shkallė tė ultė tė sigurisė(shkallė mė tė ulėt tė sigurimit)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
Admin
Admin


Numri i postimeve: 130
Age: 28
Location: Gjilan
Registration date: 11/10/2007

MesazhTitulli: Penologji ( vazhdim)   06.06.08 1:31

Kapitulli IX
Mjetet dhe metodat e tretmanit tė dėnuarve me burgim


1. Kuptimi dhe rėndėsia dhe llojet e mjeteve dhe metodave tė tretmanit tė personave tė dėnuar
Si metodė e riintegrimit mund tė definohet shfrytėzimi i planifikuar i njė grumbulli tė mjeteve, formave dhe faktorėve. Metodat e trajtimit kanė tė bėjnė me veprimet dhe masat qė i ndėrmerr personeli i institucionit ndaj tė dėnuarve, ndėrsa metoda e riintegrimit tė tyre nėnkupton njė zgjedhje tė vetėdijshme tė veprimeve, masave dhe mjeteve tė caktuara me qėllim tė riedukimit dhe riintegrimit tė personave tė dėnuar. Metodat qė aplikohen nė rrugėn e pėrmirėsimit dhe riedukimit janė:




1. Puna e personave tė dėnuar,
2. Puna individuale e personelit tė institucionit me persona tė dėnuar,
3. Puna grupore e personelit tė institucionit me persona tė dėnuar,
4. Vetorganizimi i personave tė dėnuar,
5. Arsimimi dhe shkollimi i personave tė dėnuar,
6. Aftėsimi i profesional i personave tė dėnuar,
7. Organizimi i jetės kulturore-zbavitėse e sportive i personave tė dėnuar.
Puna e personave tė dėnuar
: qėllimi dhe karakteri i punės sė personave tė dėnuar, gjithmonė ėshtė varur nga qėllimi i dėnimit me burgim gjatė fazave tė ndryshme tė aplikimit tė tij:
Faza I - ka pasur karakter shpagimi dhe hakmarrje ndaj tė dėnuarve (Shtrati i fortė, ushqim i ligė dhe punė e rėndė)

Faza II – kur dėnimi me burgim bėhet dėnim dominues nė legjislacionin penal pozitiv, puna paraqitet si mjet pėrmirėsimi.

Faza III- Kur puna trajtohet si masė, mjet dhe metodė e rėndėsishme pėr riedukimin dhe riintegrimin e tė dėnuarve.

Nga rregullat standarde minimale tė OKB-sė, dalin pėrfundime se puna tė dėnuarve u mundėson fitimin e shprehive tė punės, ruajtjes dhe pėrsosjes sė shprehive tė mėparshme pozitive, aftėsimin dhe pėrgatitjen profesionale, sigurimin e tė ardhurave.


Format e organizimit tė punės sė personave tė dėnuar, ndahen nė dy grupe:


1. Sistemi i organizimit tė punės private (me qira, me kontratė, sipas njėsive punuese, organizim publik)

Sistemi i organizimit tė punės publike (punė pėr llogari tė shtetit, pėr nevoja tė shtetit, pėr punėt publike, punės me ndėrmarrje nė liri)
2. Puna e personelit penitensiar me personat e dėnuar
– veēanėrisht pėrmendet puna individuale e edukatorit, puna grupore me personat e dėnuar dhe format e tjera.
- Pėrgatitja dhe aftėsia profesionale e personelit tė institucionit korrektues : kėrkohet qė personeli penitensiar, sidomos edukatorėve, punėtorėve socialė, mjekėt, psikologėt, instruktorėt, gardianėt dhe rojet e institucioneve, tė kenė njohuri dhe pėrgatitje elementare profesionale dhe praktike nga fusha e pedagogjisė, sociologjisė, psikologjisė, andragogjisė, kriminologjisė, tė drejtės penale, penologjisė etj.

- Puna individuale e edukatorit me personat e dėnuar – Kjo punė lidhet me nevojėn e njohjes sė plotė tė personalitetit tė tė dėnuarit, pėrcjelljen e punės dhe sjelljeve tė tij nė ent, me bisedat, kėshillimet, arsimimin, dhe orientimin profesional. Edukatori apo pedagogu duhet qė, mė parė, tė konsultojė dhe studiojė dokumentacionin e plotė tė gjykatės, tė studioj dosjen penologjike dhe anketėn sociale. Lidhur me njohjen e personalitetit tė tė dėmtuarit nga ana e edukatorit apo pedagogut, janė me rėndėsi diagnoza kriminale, prognoza sociale dhe propozimet pėr zbatimin e tretmanit, tė cilat janė pėrpunuar nga ekipi i ekspertėve tė qendrės observuese. Lidhur me raportin dhe mėnyrėn e kontaktimit tė edukatorėve dhe pedagogėve me personat e dėnuar, pėrmenden disa metoda: Bindjes, krijimit tė shprehive, nxitjes, premtimit-dhuratave- shpėrblimeve, shtrėngimit dhe ndėshkimit.

Metoda e bindjes: edukatorėt insistojnė qė t’i bindin tė dėnuarit t’i respektojnė rregullat e rendit shtėpiak, obligimet dhe detyrimet tjera.

Metoda e shprehive: kanė tė bėjnė me shprehitė pėr punė, pėr higjienė personale dhe lokalit, mjeshtrive etj.

Metoda e nxitjes: te personi i dėnuar tė zgjon motive, dėshira dhe vullnet pozitiv duke premtuar, notuar, lavdėruar, dhurata, organizimi i garave etj.

Metoda e premtimit, dhuratave dhe shpėrblimeve nė mėnyrė publike:

Metoda e shtrėngimit dhe ndėshkimit: ndėrmerren kur metodat tjera nuk kanė efekte. Mjetet mė tė shpeshta janė qortimi, vėrejtja, kontrolli, mbikėqyrja, kėrcėnimi, ndalesat e ndryshme, detyrimi i veprimit tė caktuar.

- Puna e punėtorėve socialė me personat e dėnuar: personi social ka pėr detyrė tė ndikojė te personat e dėnuar, qė ta tejkalojnė gjendjen e krijuar me faktin e kryerjes sė krimit dhe privimit nga liria, t’iu ndihmojė atyre nė sanimin e marrėdhėnieve tė prishura dhe tė ērregulluara familjare, martesore dhe tė marrėdhėnieve tjera.

Punėtorėt socialė duhet tė hartojė njė analizė sociale me konstatime dhe mendime tė cilat janė tė rėndėsishme pėr procesin e tretmanit dhe tė riintegrimit tė personave tė dėnuar. Kjo analizė, ndahet nė tri pjesė kryesore.

- Nė pjesėn e parė tė analizės sociale janė: tė dhėnat mbi gjendjen sociale ( tė dhėnat mbi martesėn dhe marrėdhėniet martesore, tė dhėnat mbi familjen dhe raportet familjare, tė dhėnat mbi numrin e anėtarėve tė familjes, tė dhėnat mbi profesionin, moshėn, gjininė dhe kushtet tjera.

- Nė pjesėn e dytė tė analizės sociale hartohet anamneza kriminologjike.

- Pjesa e tretė pėrmban shėnime tė sintetizuara nga dy pjesėt (dmth.Diagnoza sociale)

Punėtori social kontribuon nė procesin e klasifikimit tė personave tė dėnuar nė grupe dhe nėngrupe, nė zgjedhjen e mosmarrėveshjeve dhe konflikteve nė mes tė personave tė dėnuar, nė zgjedhjen dhe evitimin e mosmarrėveshjeve nė mes tė personave tė dėnuar dhe personelit tė institucionit, nė zgjedhjen dhe pėrmirėsimin e marrėdhėnieve nė mes tė dėnuarve dhe familjeve tė tyre.

Punėtori social mund tė japė ndihmė tė madhe nė organizimin dhe pėrgatitjen e daljes sė personave tė dėnuar nė liri, t’u ndihmojė personave tė dėnuar qė kur tė dalin nė liri, t’i zgjidhin disa ēėshtje dhe probleme vitale pėr jetėn e tyre. Fjala ėshtė pėr: sigurimin e punėsimit, sigurimin e banimit, vazhdimin e shėrimit dhe mbrojtjes shėndetėsore, pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė ērregulluara familjare dhe njė varg problemesh tjera.

- Puna e mjekut dhe e punėtorėve shėndetėsorė me personat e dėnuar – kanė ndikim tė madh, si nė tretmanin individual tė personave tė dėnuar ashtu edhe nė atė kolektiv. Nga praktika penitensiare theksohet se personat e dėnuar i besojnė mjekut dhe psikiatrit dhe rrėfejnė disa ēėshtje, probleme dhe preokupime intime tė cilat personeli tjetėr i institucionit nuk mund t’i hetojė dhe t’i dijė.

Propozimet dhe mendimet profesionale tė punėtorėve shėndetėsorė, lidhur me caktimin e vendit tė punės, me kushtet e vendosjes dhe veshmbathjes, me ushqimin dhe llojin e ushqimit si dhe me ndėrmarrjen e masave disiplinore ndaj tė dėnuarve, kanė rėndėsi dhe ndikim tė veēantė nė procesin e tretmanit tė personave tė dėnuar gjatė qėndrimit nė institucione korrektuese.

-Puna e instruktorėve me personat e dėnuar – Instruktorėt, si mjeshtėr dhe ekspertė tė profileve tė ndryshme kanė detyrė qė t’i mėsojnė dhe aftėsojnė personat e dėnuar nė procese tė ndryshme tė punės, nė teknologji dhe nė mjeshtri tė caktuara. Instruktorėt mund t’i pėrfitojnė ata qė me mė vullnet tė kyēen nė procesin e punės, qė me interesim tė fitojnė shprehi pune, tė zėnė e mėsojnė mjeshtri, t’i pėrsosin ato, tė fitojnė kualifikime dhe tituj tė caktuar, tė nxisin iniciativėn pėr angazhime krijuese nė punė. Instruktori, nxit dhe kultivon kultin e punės. Nė kėtė mėnyrė, mėnjanohen vetitė negative siē janė: agresiviteti, egoizmi, parazitizmi dhe dukuri tjera

3- Metodat e tretmanit grupor me personat e dėnuar : puna grupore nėnkupton udhėheqjen dhe organizimin nga ana e personelit tė institucionit tė bisedave kontakteve dhe debateve tė ndryshme me personat e dėnuar me qėllim tė riedukimit Metodat grupore mund tė zbatohen nė formė tė metodave tė kėshillimeve grupore dhe tė psikoterapisė grupore.

- Metodat e kėshillimeve grupore – nėnkupton bisedėn me njė grup tė personave tė dėnuar. Grupi mund tė jetė prej 5-10 persona. Biseda dhe debati duhet tė zhvillohet nė tryezė tė rrumbullakėt, jashtė lokaleve tė mbyllura tė institucionit. Puna grupore dhe kėshillimet grupore e trimėrojnė personat e dėnuar i afrojnė atij mundėsi qė tė ndeshet me realitetin,ashtu si ėshtė.

- Metoda e psikoterapisė grupore – angazhohet pėr njohjen mė tė thellė tė vetive dhe cilėsive individuale tė personit tė dėnuar. Ajo planifikon teknika dhe ecuri tė psikanalizės sė Frojdit. Metoda e kėshillimeve grupore kishte pėr qėllim qė tė ndikojė qė ata t’i eliminojnė disa simptoma tė gjendjeve neurotike. Metoda e psikoterapisė grupore bėn shpjegime tė natyrės gjenetike dhe sjelljeve dhe qėndrimeve tė dėnuarve. Metoda e psikoterapisė grupore, tė gjitha njohuritė mbi tė dėnuarin i grumbullon me anė tė aplikimit tė testeve psikopatike dhe sociopatike.

4- Vetorganizimi i personave tė dėnuar – personat e dėnuar vetorganizohen, e administrojė vetė jetėn dhe punėn nė ent, i qeverisin vetė aktivitetet lidhur me prodhimin, aktivitetet e jetės kulturore-zbavitėse, sportive etj.

Kjo mėnyrė e organizimit ndikon nė eliminimin e disa dukurive kriminale dhe negative, brenda nė ent, si kontrabandės me drogė vjedhjeve, aplikimit tė dhunės, rrahjeve, konflikteve apo mosmarrėveshjeve nė mes tė dėnuarve i zgjidhte kėshilli i veēantė, i pėrbėrė nga vetė tė dėnuarit me burgim, i cili caktonte dhe ndėrmerrte masa tė ndryshme ndaj personave tė dėnuar. Vendimet dhe qėndrimet e "Kėshillave" tė tilla tė tė dėnuarve, kanė pasur mė shumė autoritet se sa vendimet e drejtorisė.

5- Arsimimi dhe ngritja profesionale si metodė e trajtimit tė personave tė dėnuar – pėr arritjen e nivelit dhe shkallės sė arsimimit e shkollimit si dhe aftėsive profesionale, personave tė dėnuar i’u lėshohen dėftesa, diploma dhe certifikata tė cilat vlejnė edhe nė liri. Disa personave tė dėnuar tė cilėt tregojnė sukses tė veēantė, qė arrijnė rezultate tė posaēme nė mėsim, nė punė praktike nė inovacione dhe pėrparime teknike, drejtoria e institucioneve korrektuese ua mundėson qė kėtė aftėsi dhe talent tė tyre pa pengesa edhe jashtė institucionit. Ligji mbi ekzekutimin e sanksioneve penale tė Kosovės ka trajtuar problematikėn e aftėsimit profesional dhe arsimimit tė personave tė burgosur qė gjenden nė institucionet korrektuese.

6- Aktivitetet kulturore, argėtuese dhe sportive me tė dėnuar – metodė dhe faktor i fuqishėm pėr riedukimin dhe pėrmirėsimin e personave tė dėnuar, konsiderohet edhe organizimi i jetės kulturore-argėtuese dhe sportive.

Tė gjitha institucionet korrektuese duhet tė disponojnė me biblioteka dhe salla tė leximit, tė nxirren gazeta dhe fletushka tė cilat pasqyrojnė punėn dhe jetėn e tė dėnuarve, shkrimet dhe punimet nė gazetat e tilla pėrgatiten nga personat e dėnuar. Nėpėrmjet garave tė kėtilla sportive, te personat e dėnuar, zhvillohet fryma e jetės kolektive, besimi reciprok e humaniteti. Nė anėn tjetėr, flaken disa veti, si egocentrizmi, agresiviteti, parazitizmi etj.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://tefik.5forum.info
 

Penologji

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: TE NDRYSHME :: Literaturė-